Naujienos

Kaišiadorių vyskupo ganytojinis laiškas, švenčiant kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo 100 metų Jubiliejų (2020)

Brangūs broliai ir seserys!

Su dėkingumu Dievo apvaizdai šiais metais rugpjūčio 20 dieną švenčiame kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo 100 metų Jubiliejų. Meldžiamės dėkodami už jo gyvenimą ir tarnystę, ištikimybę ganytojo pašaukimui, tvirtą tikėjimą, gyvą viltį ir veiklią meilę; už gilų dvasingumą ir iš Eucharistijos, Dievo žodžio bei kančia pažymėtos žmogiškos patirties plaukiančią išmintį; už žmogišką gerumą ir paprastumą, artumą mažiausiems ir silpniausiems; už siekius ir pastangas būti gerumo ženklu, telkti ir vienyti bendram gėriui žmones, turinčius skirtingas pažiūras.

Atkreipiame dėmesį į išskirtinę asmenybę taip pat mūsų valstybei. Vincentą Sladkevičių Lietuvos atgimimo žmonių karta tiesiog vadino Atgimimo kardinolu. Tai nuostabaus Dievo gerumo ir maloningumo ženklas mūsų Tėvynei taip svarbiu istoriniu laikotarpiu. Iškilus grėsmei 1991 metų sausį, būtent kardinolui Vincentui Sladkevičiui buvo perduotas saugoti 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto originalas.

Būsimasis kardinolas gimė 1920 metų rugpjūčio 20 dieną Guronių kaime ir buvo pakrikštytas gimtosios Žaslių parapijos bažnyčioje. Augo penkių vaikų šeimoje, kur anksti mirus tėvui maldinga ir darbšti motina visus užaugino ir išleido į gyvenimą. Baigęs Žaslių pradžios mokyklą, dvejus metus mokėsi Kaišiadorių gimnazijoje, o vėliau Jėzuitų gimnazijoje Kaune. Pajutęs pašaukimą į kunigiškąją tarnystę, 1939–1944 metais jai rengėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1944 metų kovo 25 dieną buvo įšventintas kunigu ir tarnavo sielovadoje įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose: Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje, Kaišiadoryse, Kuktiškėse, Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešuoliuose, Inturkėje. 1952–1957 metais dėstė Kauno kunigų seminarijoje, buvo dvasios tėvu ir prefektu. Iš įkalinimo grįžęs vyskupas Teofilius Matulionis 1957 metų Kalėdų naktį slapta, Birštono klebonijoje, pakonsekravo vyskupu, savo įpėdiniu Kaišiadorių vyskupijai. Už šį drąsų žingsnį vyskupas Teofilius Matulionis buvo ištremtas į Šeduvą, o vyskupas Vincentas Sladkevičius į Nemunėlio Radviliškį, vėliau į Pabiržę. Tremtyje vyskupas Vincentas praleido daugiau kaip 23 metus. Tik 1982 metų rugpjūčio 8 dieną, po ilgų Vatikano derybų su valdžia, jam buvo leista sugrįžti į savo, Kaišiadorių, vyskupiją.

Dievo veikimas visada yra nuostabus. Taip įvyko ir 1988 m. gegužės 26 dieną. Popiežius Jonas Paulius II Lietuvai paskyrė Kardinolą! Žinia buvo tiesiog neįtikėtina! Dar nebuvo nei Sąjūdžio mitingų, nei iškeltos Trispalvės... Birželio 28 dieną Romoje Kaišiadorių vyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Vincentas Sladkevičius buvo pakeltas Kardinolu.

Giliai atmintyje įstrigo Kardinolo sutikimas sugrįžus į Lietuvą. Kauno geležinkelio stoties perone – minios žmonių. Traukiniui sustojus, vagono duryse pasirodė Kardinolas. Žmonės nuščiuvo, bet netrukus ėmė garsiai skanduoti, ploti, giedoti, verkti iš džiaugsmo... Kažkas priėjęs perrišo tautine juosta ir įdavė Trispalvę. Kardinolas ją paėmė ir iškėlė į viršų... Tai buvo neįtikėtina! Paskui visi vyko į Kunigų seminariją. Prisirinko pilnut pilnutėlis kiemas. Sveikinimai, Kardinolo žodis, džiaugsmo ašaros, gėlės, atminimo paveikslėliai... O paskui, tarsi nieko nebūtų įvykę, Kardinolas išvažiavo į savo kuklų namelį Kaišiadoryse.

Kardinolo Vincento pamokslas prie tikintiesiems sugrąžintos Vilniaus katedros durų 1988 metų spalio 23 dieną buvo pirmoji į laisvę išėjusios Dievo tautos kalba, pranašo žodis. Ganytojiškuoju šūkiu pasirinkęs maldą „Padaryk mane gerumo ženklu“, Kardinolas kvietė mylėti Dievą ir artimą, branginti tikėjimą ir juo vadovautis, puoselėti žmogaus gyvybę, praktikuoti dieviškąsias ir pilietines dorybes, augti išmintimi ir malone pas Dievą. Savo pavyzdžiu ir žodžiu taip pat kvietė už laisvę dėkoti Dievui, kantriai laukti ir augti, nelipti vieni kitiems ant kulnų, vienas kito nestumdyti ir neįžeidinėti.

Turėdamas ypatingą pamaldumą Švč. Mergelei Marijai, dėkingumo ženklan 1988 metų rugpjūčio 14 dieną Pivašiūnų malonėmis garsų Dievo Motinos, Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslą vainikavo Jono Paliaus II pašventintomis karūnomis.

Bažnyčios ir visuomenės gyvenime sparčiai vyko reikšmingi pasikeitimai, atvedę Lietuvą į Kovo 11-ąją.

1989 metų vasario 7 dieną kardinolas Vincentas Sladkevičius buvo paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu, o 1993 metų rugsėjį Lietuvoje priėmė popiežių Joną Paulių II, pirmąjį popiežių, atvykusį į Lietuvą.

Kardinolas Vincentas mirė 2000 gegužės 28 dieną ir buvo palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos Švenčiausiojo Sakramento koplyčioje.

Brangieji!

Tokie jubiliejai ir sukaktys mus kviečia iš laiko perspektyvos pamatyti nuostabią Dievo kelionę su žmonėmis. Tokiu žmogumi buvo kardinolas Vincentas ir jo epochos žmonės. Šito įvykio dalyviai esame ir mes, susieti bendros religinės, istorinės ir kultūrinės patirties. Ypač jauniems žmonėms praeitis prasminga ateičiai. Tai atveria galimybę sustiprinti tapatumą, suvokiant ištakas, kelionės etapus, įsisąmoninant vertybes, ieškant gyvenimo prasmės. Kardinolo šūkis „Padaryk mane gerumo ženklu“ yra užduotis. Gyvenimas dėl ko ir vardan ko? Kas davė jėgų tais laikais jauniems žmonėms rinktis drąsiai ir laisvai gyventi? Kodėl jie buvo taip giliai tikintys? Kodėl 23 tremties metai buvo prasmingi? Kas jiems buvo Kristus? Kodėl jie taip pasitikėjo Dievu? Ką labiausiai vertino ir brangino? Kaip šiandien jaunam žmogui galvoti ir gyventi?

Kviečiu visus švęsti šį jubiliejų. Tikiu, jog kils daug gražių ir prasmingų iniciatyvų. Per Kardinolo Vincento gyvenimą ir tarnystę pamatykime Dievo maloningumo ženklus ir Jo meilę mums. Būkime Dievo gerumo, Dievo meilės ženklu vieni kitiems.

2020 metų birželio 30 dieną Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2021 metus Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais.

Visiems teikdamas palaiminimą Kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo 100-ųjų metinių Jubiliejaus proga.

Vysk. Jonas Ivanauskas

« atgal