Naujienos

Kunigų diena Kaišiadorių vyskupijoje (2004-10-26)

Spalio 26 d. Kaišiadorių vyskupijos Sielovados centre vyko Kaišiadorių vyskupijos kunigų pastoracinio formavimo užsiėmimai.

Pirmoje šio susibūrimo dalyje kun. teol. dr. Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras, vyskupijos kunigams pristatė naująjį Laidotuvių apeigyną. Po to kunigai buvo supažindinti su Kaišiadorių vyskupo potvarkiu dėl suaugusiųjų Krikšto vyskupijoje, aptarti kiti einamieji reikalai.

Užsiėmimus malda pradėjęs Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis supažindino su temomis.

Pristatydamas naująjį Laidotuvių apeigyną kun. Algirdas Jurevičius apžvelgė žodžio „siela“ vartojimą jame. Anot prelegento, nors Lietuvos vyskupai pataria nevartoti formulės „meldžiamės už N. sielą“, bet verčiau sakyti: „meldžiamės už mirusį N.“, kunigams nedera žodžio „siela“ visiškai atsisakyti pastoracinėje praktikoje. Priešingu atveju iškils sunkumų, pavyzdžiui, kaip tikintiesiems toliau skelbti skaistyklos būseną, kaip paaiškinti gedulinių pamaldų prasmę, kaip švęsti Vėlinių dieną ir t. t. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad ir naujajame apeigyne neatsisakoma šio žodžio. Prelegento teigimu, 1979 m. gegužės 17 d. Tikėjimo reikalų kongregacijos paskelbtame aplinkraštyje „Kai kuriais eschatologiniais klausimais“ sakoma, jog „nėra jokio pagrindo šį žodį atmesti. Priešingai, Bažnyčia laiko, kad jis yra būtinas kalbinis instrumentas tikėjimui išreikšti.

Kun. Algirdas Jurevičius taip pat pabrėžė, jog žodžio „vėlė“ reikėtų vengti ir jo nevartoti, nes jis yra kilęs iš lietuvių pagoniškos mitologijos, todėl jo prasmė aiškinama labai įvairiai ir kartais net krikščioniškam supratimui priešingai, pavyzdžiui, žmogui mirus, jo vėlė gyvena tarp mūsų ir t. t.

Kalbėdamas apie giesmės „Gelbėk mane, Viešpatie...“ giedojimą, prelegentas paaiškino, jog Lietuvos vyskupų instrukcijoje kunigams dėl naujojo Laidotuvių apeigyno nurodoma, kad Liturginės konstitucijos įgyvendinimo taryba 1967 m. gegužės 4 d. pakeitė responsorinę giesmę „Gelbėk mane, Viešpatie...“ kitais responsoriniais giedojimais, nes jos turinys neišreiškia krikščionio mirties velykinio pobūdžio. Kaišiadorių vyskupas, atsižvelgdamas į šią instrukciją, pataria giedoti vargonininko A. Šauklio pagal patariamą liturginį tekstą aranžuotą responsorinę giesmę „Gelbėk mane, Viešpatie, nuo kelių pražūtingų...“. Velykų laikotarpiu labai tiktų vietoj šios giesmės giedoti „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas („Laidotuvių apeigos“, nr. 166).

Kalbėdamas apie maldas prie „calūno“, kun. Algirdas sakė, jog „Laidotuvių apeigos“ reglamentuoja tik laidotuvių liturgiją, bet nereglamentuoja užtarimo maldų už mirusiuosius (prie „calūno“) tvarkos, todėl patartina ir toliau naudotis maldomis, esančiomis II Apeigyne. Dėl gedulinių psalmių giedojimo kunigas Algirdas sakė, jog Lietuvos vyskupai pataria gedulinių Mišių pradžioje giedoti psalmes.

Po paskaitos kunigai drauge peržvelgė naujas „Laidotuvių apeigas“, pasimokė giedoti apeigyne nurodytas psalmes, prelegentas atsakė į kilusius klausimus. Vyskupas, apibendrindamas šios temos mintis, pakvietė kunigus nuoširdžiai priimti Bažnyčios naujai nustatytą tvarką dėl laidotuvių, ragino padėti parapijų bendruomenėms perprasti šiuos pakeitimus.

Antrojoje užsiėmimų dalyje kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas pristatė Kaišiadorių vyskupo potvarkį dėl suaugusiųjų Krikšto Kaišiadorių vyskupijoje. Remiantis Bažnyčios teisės nuorodomis, vyskupo potvarkyje sakoma, jog asmenis, sulaukusius 14 metų amžiaus, gali krikštyti tik vyskupas ordinaras; vyskupui ordinarui leidus – ir kunigas ar diakonas. Tokio leidimo, kai nurodo vyskupas, prašo parapijos klebonas, į kurį buvo kreiptasi dėl Krikšto; gyvenantiems už vyskupijos ribų, toks leidimas nebus suteikiamas. Potvarkyje taip pat išvardijama, kokių nuorodų reikia laikytis rengiant suaugusiuosius Krikštui.

Šiame potvarkyje nurodoma, jog svarbi ir besirengiančiųjų Krikštui praktinė katechezės dalis – dalyvavimas šv. Mišiose sekmadienį ir įsakytų švenčių dienomis ar bent jau Mišių Žodžio liturgijoje. Taip pat primenama, jog suaugusieji krikštijami visų pirma Velyknaktį, o Sutvirtinimo sakramentą priima kitu nei Krikštas metu, nebent pats vyskupas teiktų Krikšto sakramentą. Remiantis Bažnyčios teisės nuorodomis, primintas Krikštas iškilus mirties pavojui.

Vėliau pats vyskupas kunigams papildomai paaiškino, kaip elgtis tokiu atveju, jei žinoma, kad suaugęs asmuo siekia pasikrikštyti tik todėl, kad artimiausiu metu galėtų priimti Santuokos sakramentą.

Užsiėmimų pabaigoje kalbėta aktualiomis parapinės katechezės temomis, atlikta apklausa apie rengimą Sutaikinimo ir Eucharistijos bei Sutvirtinimo sakramentams vyskupijos parapijose; kunigams pakartotinai priminta, kad, rengiant vaikus pirmajai Komunijai, galima pasinaudoti Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro programa „Ateikite visi“. Kunigai taip pat buvo paraginti dalyvauti Aušros Vartų atlaiduose.

Kunigų pastoracinio formavimo užsiėmimai, kaip įprasta, baigėsi pietumis kartu su vyskupu kurijoje.

Kaišiaodrių vyskupijos kurija

« atgal