Naujienos

Kun. M. Talutis: Kaišiadorių vyskupijos misionieriai (2019)

Šių metų spalį Popiežius Pranciškus paskelbė Ypatinguoju misijų mėnesiu. Tai laikas ne tik maldai, raginamas priimti kvietimą misijoms, bet ir proga prisiminti misionierius, kurių gyvenimas ir herojiška veikla yra įkvėpimas...

Spalio 1 d., pradedant Ypatingąjį misijų mėnesį, į Kaišiadorių katedrą susibūrė maldai Apaštalinis nuncijus, Lietuvos vyskupai, virš 80 kunigų ir daugybė tikinčiųjų iš įvairių Lietuvos parapijų. Ši vieta ir data buvo pasirinkta neatsitiktinai. Tą dieną Liturginiame kalendoriuje buvo minima šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė. Ji Visuotinėje Bažnyčioje laikoma misijų globėja. Taip pat svarbu, kad Kaišiadorių katedroje yra misionieriaus Rusijoje - palaimintojo Teofiliaus Matulionio palaikai - relikvija. „Uolusis misionierius“ Teofilius buvo ypač pamaldus Kūdikėlio Jėzaus Teresei bei dešimtmečius darbavosi Rusijoje pačiais sunkiausiais bolševikų revoliucijos ir ateistinio persekiojimo laikais. 1938 m. jis dargi oficialiai - Apaštalų Sosto buvo paskirtas organizuoti misijas Rusijoje. Ta proga jis kreipėsi kaip ganytojas į kunigus: „Trokštu kuo arčiau prieiti prie Gerbiamųjų Konfratrų širdies ir, jei joje jau žiba misijų liepsnelė, tai noriu pasidžiaugti, o jei dar tik rusena, tai atgaivinti, jei jos dar visai nėra, tai įžiebti“. 1943 m., paskirtas Kaišiadorių vyskupu, jis Popiežiui Pijui XII rašė: „Dieviškajai Apvaizdai patvarkant, Tavo Šventenybės valia turėjau atsisveikinti su asmeniniu apaštalavimu Rusijoje ir pagal kanonus jau perėmiau man patikėtos vyskupijos valdymą. Tačiau vis dėlto neatsisakau kiekvieną akmenį išjudinti, žadindamas misionierišką veiklą mano vyskupijoje“.

Spalio 26 d., baigiantis Ypatingajam misijų mėnesiui, Kaišiadorių katedroje buvo švenčiamos vyskupijos Gyvojo rožinio brolijos pamaldos. Šia proga buvo prisiminti ir pagerbti palaimintojo Teofiliaus „misijų liepsnelės“ paliesti Kaišiadorių vyskupijos kunigai - Stanislovas Kiškis, Zigmas Neciunskas, Marijonas Petkevičius. Įkvėpti savo ganytojo pavyzdžio, jie sunkiausiomis sąlygomis - herojiškai darbavosi patarnaudami tikintiesiems Rusijos - Sibiro platybėse, liudydami Evangelijos dvasią.

Kun. Stanislovas KIŠKISKun. Stanislovas KIŠKIS – 1945 m. buvo suimtas, nuteistas ir išvežtas į Rusijos kalėjimus ir lagerius. Atlikęs bausmę negalėjo iš karto grįžti į Lietuvą, buvo tremiamas į Sibirą, kur uoliai darbavosi tremtinių sielovadoje. Grįžo į Lietuvą tik 1956 m., tačiau netrukus pajuto, jog yra labiau reikalingas Sibiro tikintiesiems. Vyskupas Teofilius be jokio svarstymo šį kunigo Stanislovo apsisprendimą palaimino. Išvykęs, darbavosi Zimos mieste, Krasnojarsko srityje, kur barakuose aukodavo šv. Mišias, netgi subūrė chorą. Taip pat lankydavo Sibiro kaimus, ten nešdamas Dievo artumą. Dėl tokios veiklos vėl buvo suimtas ir grąžintas į Lietuvą. Netrukus vėl buvo apkaltintas, neva „antitarybinės literatūros laikymu", nuteistas ir įkalintas Mordovijoje, kur vėl turėjo galimybę liudyti, patarnauti tikintiesiems. Mirė 1995 m. Lietuvoje, palaidotas prie Kaišiadorių katedros.

Šis kunigas dar sovietiniais metais yra parengęs garsiąja monografiją "Arkivyskupas Teofilius Matulionis", kurią mašinraščiu dauginamą platino vyskupijoje. 1989 m. įteikė tuomečiam Kaišiadorių vyskupui prašymą pradėti vysk. Teofiliaus beatifikacijos procesą. Taip pat parašė knygas „Vilniaus Kalvarijos“, „Vilties maldos“ (leidinį tremtiniams), paliko gausų rankraštinį palikimą (saugomas Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve). 1994 m. Kaišiadorių vyskupijos kurija išleido kun. S. Kiškio biografinę knygą „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.

Kun. Zigmas NECIUNSKASKun. Zigmas NECIUNSKAS – 1944 m. vyskupo Teofiliaus buvo paskirtas Nedzingės klebonu. Parapijoje, šalia tiesioginių pareigų, aktyviai rėmė Lietuvos laisvės kovų dalyvius, buvo partizanų ryšininku. Jo klebonija buvo tapusi Dainavos apygardos partizanų centru. Artimai bendravo su Adolfu Ramanausku – Vanagu, Juozu Vitkumi – Kazimieraičiu, savo namuose slėpė, gydė ir slaugė sužeistus partizanus. 1946 m. KGB agentų buvo išduotas, suimtas ir nuteistas. Kalėjo Karelijos ir Mordovijos lageriuose. 1955 m. grįžo į Lietuvą, tačiau nuo 1956 iki 1968 m., savo noru, vėl išvyko į Rusiją. Maklakove, Krasnojarsko srityje, bei keliaudamas į atokiausias vietas, lankė tremtinius, jiems patarnavo ne tik sielovadoje, bet ir gydė sergančiuosius, nes išmanė mediciną. Mirė 1976 m. Lietuvoje, Kalviuose (Kaišiadorių r.). Rajono valdžia neleido jo prideramai palaidoti, net nedavė karstui vežti mašinos. Karstas buvo patalpintas į kunigo Alfonso Svarinsko lengvąjį automobilį ir nuvežtas palaidoti į tėviškę - Santaikos kapinėse (Alytaus r.). 2002 m. apie jo nueitą prasmingą gyvenimo kelią išleista E. Biliūtės-Aleknavičienės parengta monografija „Vilties angelas“. Jo garbei įrengtas memorialinis kambarys Nedzingėje (Varėnors r.).

Kun. Marijonas PETKEVIČIUSKun. Marijonas PETKEVIČIUS – 1943 m. vyskupo Teofiliaus buvo paskirtas tarnystei Kaišiadorių parapijoje. Apkaltinus ryšiais su partizaniniu judėjimu, 1949 m. buvo suimtas ir įkalintas Vorkutoje. Tai pirmutinis lietuvis kunigas patekęs į Vorkutos anglių kasyklas. Ten, sunkiausiomis sąlygomis, kiek leido galimybės patarnavo tikintiesiems, slapta aukojo šv. Mišias iš razinų pasigaminęs vyną. 1956 m. panaikinus teistumą, negrįžo į Lietuvą. Apsigyveno Krasnojarsko srityje, kur dirbdamas pasaulietinius darbus patarnavo tikintiesiems - tremtiniams sielovadoje. Iš ten savo bičiuliams jis rašė: „Mano dienos aprimo. Reikėjo ištverti nervų karą. Dabar apsiprato su mano egzistavimu. Nepaliauju dirbti ir nemanau apleisti Sibiro ir jo pastoracijos. Čia reikia mums būti – tai per daug aišku! Tai būtų nusikaltimas Kristaus žygiui, krikščionybei. Man atrodo, kad krikščionybėje yra pakankamai heroizmo, ir todėl ji gyva. Mes žinome, ko ir kur išėjome. Ruošiamės Velykoms. Rekolekcijos, išpažintys, eucharistinis gyvenimas... Žodžiu, be poilsio ir nepaisant lazdų“. 1959 m. vėl buvo įkalintas, pastebėjus, kad patarnauja tikintiesiems. Bausmę atliko Taišete, vėl turėdamas galimybę liudyti Evangelijos dvasią. Mirė 1987 m. Lietuvoje. Palaidotas tėviškėje - Bagaslaviškio bažnyčios šventoriuje (Širvintų r.). 2002 m. Kaišiadorių vyskupijos kurija išleido jo kūrybinio palikimo rinktinę „Karalius man paliko kelią“. Rašytinis palikimas saugomas Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve.

« atgal