Naujienos

Mons. dr. Algirdas Jurevičius: Dievo tarno Teofiliaus Matulionio minėjimas Kaišiadoryse (2016)
Rugpjūčio 20 d., kaip kasmet, Kaišiadorių katedroje buvo minima Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties diena, meldžiama Viešpatį malonės turėti jį altorių garbėje. Arkivysk. T. Matulionis mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. 2008 m. užbaigta jo kanonizacijos byla vyskupijoje ir perduota į Romą – Šventųjų skelbimo kongregaciją.

Šia proga, šv. Mišioms, kuriose dalyvavo Kauno seserys benediktinės, Dievo tarno dvasingumą puoselėjanti maldos grupelė, gausi piligrimų grupė iš Seinų ir Punsko, vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo vysk. Juozas Matulaitis, homiliją sakė generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius. Pamokslininkas kalbėjo: „Teofilius nepaliaujamai meldėsi kasdien girdėdamas ateistų svaičiojimus, jog nėra jokio Dievo; Dievo tarnas tikėjo galutine Dievo pergale nepaisydamas įkyrių saugumiečių tvirtinimų apie pasaulinius komunizmo laimėjimus. Teofilius gyveno viltimi, jog žmogišką orumą traiškanti ideologija neturi ateities, ir buvo tvirtas savo įsitikinimuose. To tvirtumo niekaip žmogiškai negalima paaiškinti, kaip tik tuo, kad gili vidinė bendrystė su Jėzumi, malda ir tikėjimas jį nešė lyg ant sparnų. Iškentęs tiek įvairiausių bandymų Dievo tarnas gali padėti visiems, kurie yra bandomi“. Dievo gailestingumas buvo nepaprastai svarbus ir Teofiliui, nes visus savo ganytojinius laiškus jis pradeda žodžiais: „Dievo gailestingumu ir Apaštalų Sosto malone Kaišiadorių vyskupas“. Savo pirmajame ganytojiniame laiške Dievo tarnas rašė: „Nenusiminkime, brangūs broliai ir seserys Kristuje, nepraraskime pusiausvyros. Pasitikėkime Dievu, prisiminkime Kristaus įspėjimą: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“ (Lk 11,9); ir „Ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos“ (Jn 16,23), nes „Be manęs jūs nieko negalite padaryti“ (Jn 16,5). Taigi pirmučiausia šaukimės Dievo gailestingumo. Bet atsiminkime, kad būtina sąlyga laimėti Dievo gailestingumą – susitaikinti su Dievu per Atgailos sakramentą, nebegrįžti į savo senas nuodėmes, pradėti naują gyvenimą ir tuomet – būkime tikri – nieko blogo mums neatsitiks“ (Žr. Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose, Vilnius 2002, p. 11) – Dievo tarnas labai anksti įžvelgė Dievo gailestingumo poreikį žmonijai, todėl savo asmeninėje koplyčioje turėjo Gailestingojo Jėzaus paveikslą, kuris dabar kabo Kaišiadorių katedros gailestingumo koplyčioje. Įžengdamas į Kaišiadorių katedrą ingreso metu 1943 m. Dievo tarnas sakė: "Visi mes, mylimieji, sudarome vieną katalikišką šeimą. Melskimės vieni už kitus. Melskitės už mane - savo ganytoją, o aš kasdien melsiuos už jus". Homilistas taip pratęsė šią mintį: tikime, kad tie žodžiai - "melskitės už mane, o aš už jus" - išsipildys jau kitoje plotmėje; iš mūsų pusės - šaukiantis jo užtarimo, o iš Dievo Tarno pusės - užtariant mus pas Dievą.

Po šv. Mišių Kaišiadorių katedroje buvo meldžiamasi katedros vyskupų kriptoje prie Dievo tarno žemiškųjų palaikų, tikintieji klausėsi Birštono sakralinio muziejaus vadovės dr. Romos Zajančkauskienės pranešimo „Gailestingumas Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio darbuose ir gyvenime“. Prelegentė atskleidė iki šiol mažai žinomų faktų iš Teofiliaus gyvenimo, kuriose atsiskleidžia jo mielaširdystė, o domėjimasis privačiais apreiškimais jam padėjo atpažinti šv. Faustino apreiškimuose Dievo kalbėjimą, todėl jis praktikavo su Dievo gailestingumu susijusį pamaldumą ir šioje srityje stipriai pralenkė savo laikmetį. Tai tik patvirtina, jog žmogaus šventumo, kaip ir paties Dievo, neriboja laikas.

« atgal