Naujienos

Pasibaigus Tikėjimo metams (2013)

Per Kristaus Karaliaus iškilmę Kaišiadorių katedroje į vyskupo Jono Ivanausko celebruotas šv. Mišias Tikėjimo metų užbaigimo proga susirinko gausus būrys tikinčiųjų, jose dalyvavo atstovai iš visų vyskupijos parapijų. Jiems buvo įteiktas meniškai apipavidalintas Tikėjimo išpažinimas.

Pasibaigus Tikėjimo metams yra gera paskata pažvelgti bent į svarbesnius įvykius, patyrimus, išgyventus šioje kelionėje tikėjimo bendruomenėse. Nors pastaraisiais metais Kaišiadorių vyskupija ko ne labiausiai pajuto demografines permainas Lietuvoje, mat kaimiškoje vyskupijoje labai pastebimai sumažėjo gyventojų, vis dėlto Tikėjimo metų įkvėpta veikla – renginiai paliko pėdsakus.

Tikėjimo metai, Kaišiadorių vyskupijoje prasidėję šiai progai skirtomis iškilmingomis pamaldomis vyskupijos Katedroje, vadovaujant ganytojui, vėliau išsišakojo įvairiomis formomis. Pastebimiausi Tikėjimo metų įvykiai, palietę daugumą vyskupijos tikinčiųjų, buvo Kaune švęstos Lietuvos jaunimo dienos ir Žolinės atlaidai svarbiausioje vyskupijos piligrimystės šventovėje Pivašiūnuose. Jų metu buvo paminėta Pivašiūnų Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vainikavimo popiežiškomis karūnomis 25 metų sukaktis. Šios progos ir pasirengimas joms tapo paskata parapijų bendruomenių nariams – jauniems ir seniems – iš naujo apmąstyti tikėjimo dorybę, ja dalytis tarpusavyje, liudyti.

Tikėjimo metus taip pat lydėjo gausūs vyskupijos ganytojo apsilankymai parapijose, kur pamaldose ir asmeninių susitikimų su tikinčiaisiais metu skambėdavo kvietimas integruoti tikėjimo patirtį visomis gyvenimo aplinkybėmis, kad ši malonė nepasiliktų nuošaly ar būtų juntama tik per šventes; šiais metais Kaišiadorių vyskupas, savo dekretu įsteigęs Dekanų tarybą ir dekanatų pastoracijos centrus, daug dėmesio skyrė, kad vyskupijoje vykdoma pastoracinė veikla priartėtų prie parapijų bendruomenių – tikinčiųjų; taip pat daug kalbėta apie parapinę katechezę, aptariant šiuos klausimus kunigų susirinkimuose, vizitacijų metu su parapijų aktyvu, katechetais bei rengiant ir tvirtinant naująją instrukciją dėl pasirengimo sakramentams vyskupijoje.

Tikėjimo metais tikintieji aktyviai įsitraukė į 24 valandų Švenčiausiojo Sakramento adoraciją parapijose; žiemos metu adoracija organizuota šildomose vyskupijos bažnyčiose, daugiau didesniuose miesteliuose, vėliau netgi atokiausiose ir mažiausiose vyskupijos parapijose. Klebonų liudijimu, adoruojančiųjų visose bažnyčiose buvo gausu; tai paskatino, ypač didesnėse parapijose, 24 valandų adoraciją organizuoti periodiškai.

Šias metais vyskupijos ganytojas daug dėmesio skyrė Dievo tarno Teofiliaus Matulionio šventumo sklaidai vyskupijos parapijose ir už jos ribų. Kiekvieno mėnesio dvidešimtą dieną 12 val. katedroje įvestos pamaldos meldžiant Viešpatį turėti šį asmenį altorių garbėje ir užtarėju danguje, paskirtas vicepostulatorius rūpintis Dievo tarno Teofiliaus Matulionio šventumo garso sklaida vyskupijoje ir už jos ribų; parapijose buvo pristatomi paskaitų ciklai apie šios asmens tikėjimo liudijimą.

Lapkričio 19 d., baigiant Tikėjimo metus, Kaišiadorių katedroje apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi kartu su Kaišiadorių vyskupu Jonu Ivanausku ir kunigais celebravo iškilmingas padėkos Mišias. Homilijoje Nuncijus kalbėjo apie Zachiejaus atsivertimą. Jis sakė, kad pajutęs troškimą pamatyti Jėzų ir būdamas žemo ūgio Zachiejus įsiropščia į medį – atlieka tai, ką gali padaryti daugiausia, ir laukia. Jėzus eidamas pro šalį ir pamatęs Zachiejų pasiprašo į svečius, nes jis Jam atvėrė savo širdies duris. Dievas žino apie Zachiejų (hebr. Zachiejus reiškia „Dievas prisimena“). Taigi Dievas jį prisimena, jis prisimena ir mus visus. Kai Jėzus ateina pas Zachiejų į namus, jis nieko neklaustas pradeda pasakoti savo gyvenimą ir suprasdamas, kad gyveno nedorai, pažada atlyginti tiems, kuriuos yra nuskriaudęs. Kai esame Dievo akivaizdoje, susitikę jį, mes pažįstame save. Turime rūpintis šiuo santykiu – galimybe geriau pažinti save, išgirsti atsakymus į kylančius klausimus, kaip kad Zachiejus pažino save Jėzaus akivaizdoje.

Po Mišių nuncijus Sielovados centre vyskupijos kunigams pristatė pranešimą Tikėjimo metų tema. Jis kalbėjo: „Tikėjimo metai, tai Jėzaus Kristaus metai, metai To, kuris yra mūsų tikėjimo Kūrėjas ir Tobulintojas (plg. Žyd 12, 2)“. Nuncijus rėmėsi vyskupo Klauso Hemmerle knyga „Dešimt tezių apie kunigiškąjį gyvenimą“ išskirdamas tris tezes. Pirmoji: daug svarbiau yra tai, ką Kristus veikia manyje, nei tai, ką aš veikiu. Tai yra vienybė su Kristumi. Antroji: daug svarbiau, kad būčiau vienybėje su presbiteriais, nei vienas realizuočiau savo projektus. Gyvybiškai svarbu yra kurti vienybę su savo vyskupu ir su bendrabroliais kunigais. Trečioji: daug svarbiau, kad aš bendradarbiaučiau dvasiškai su kitais, negu trokščiau visa daryti vienas. Viename Kristaus Kūne, Bažnyčioje, yra didžiulė charizmų įvairovė. Kunigas turi mokėti sujungti visas Bažnyčioje esančias charizmas į vieną veikimą, taip praturtindamas Bažnyčią. Todėl nuncijus priminė popiežiaus Benedikto XVI sakytus žodžius susitikime su Romos klebonais, kad kunigai pasauliečius tepriima ne kaip bendradarbius, o kaip bendraatsakinguosius veikloje dėl bendro Bažnyčios gėrio.

Kurijos kancleris

« atgal