Naujienos

KAIŠIADORIŲ VYSKUPO ŽODIS – SVEIKINIMAS VYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS VELYKŲ PROGA (2013)

Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, Mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys!

Su jumis drauge švęsdamas svarbiausią mūsų išganymo ir tikėjimo įvykį, sveikinu Kristaus Prisikėlimo šventėje!

Su tikėjimo broliais ir seserimis visame pasaulyje mes priimame, išgyvename ir skelbiame Gerąją Prisikėlimo žinią: Jėzus prisikėlė!

Kaip ir moterims prie kapo, taip ir mums, skirti tie patys Dievo žodžiai: “Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!”

Į šiuos Evangelijos žodžius mums visada dera atkreipti dėmesį. Antraip mūsų tikėjimas visą gyvenimą būtų paženklintas neišsipildžiusiu lūkesčiu: girdėjome Jėzų kalbant apie būsimą Prisikėlimą, atėjome prie kapo galutinai su juo atsisveikinti pagal visus papročius ir radome tik tuščią kapą. Visiškai suglumę, keliaujame atgal į savo gyvenimą: Jėzaus žodžių išsipildyno nepamatėme, su juo galutinai pagal tradiciją neatsisveikinome, o tuščias kapas, kurio nesitikėjome, pasėjo daugybę abejonių ir klausimų.

Koks praradimas būtų, jei krikščionis turėtų tokį tuščio kapo tikėjimą!

Brangieji, gerai supraskime, kaip svarbu mums susitikti Prisikėlusį Jėzų! Kaip svarbus mūsų krikščioniškam gyvenimui sąmoningas, gyvas ir gilus tikėjimas Kristaus Prisikėlimu. Toks tikėjimas, tarsi uola, ant kurios statoma visa prasminga dabartis ir ateitis.

Mūsų susitikimas su Prisikėlusiuoju yra aprašytas Evangelijoje. Jis prasideda pašaukimu būti Jėzaus sekėjais, jo mokiniais. Skaitydami Dievo žodį mes tampame jo dalyviais: kaip ir apaštalai, mes pasiliekame su Jėzumi, su juo keliaujame, girdime jo mokymą, tampame liudininkais jo darbų. Tai ką Jėzus moko ir daro apima ne tik mūsų žmogiškąją patirtį bei supratimą, bet kartu atveria mums Dievo tikrovę, kurios esmę sudaro žmogiška būtimi neapimama Dievo meilė. Kaip ir Jėzaus mokiniai, mes kartais daug ko nesuprantame; turime savo įsivaizdavimą apie Jėzų, jo kelionę į kančią ir mirtį, kovos su blogiu metodus, Dievo elgesį pasaulyje. Mus pamokyti gali daugybė Evangelijoje aprašytų įvykių ir pavyzdžių.

Jeriche buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esas, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Jis užbėgo į priekį ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti. Tačiau Jėzus pranoko Zachiejaus lūkesčius, - pamatyti, koks jis esąs. Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, jis tarė: ”Zachiejau, greit lipk žemuyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose”. Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. Tai matydami, visi murmėjo: “Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!” O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: “Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai”. Jėzus tarė: “Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę” (Lk 19, 5-10).

Jėzus taip pat nori ateiti į mūsų namus ir mūsų gyvenimą. Rytą ir vakarą, dienos darbų sūkuryje jis būna su mumis. Malda ir geri darbai, mūsų žodžiai ir veiksmai, tai bendravimo su Jėzumi kalba. Kiekvieną sekmadienį dalyvaudami Šv.Mišiose mes ateiname susitikti su Prisikėlusiuoju. Tik Prisikėlimo šviesoje apaštalai suprato tai, ką Jėzus kalbėjo ir darė. Lygiai taip ir mūsų gyvenime Dievo veikimą nušviečia Prisikėlęs Jėzus. Jis mus maitina Eucharistija, moko savo žodžiu, apšviečia supratimą Dievo šviesa, stiprina abejonėse, kaip Gailestingasis samarietis aptvarsto nuodėmės žaizdas, savo kryžiumi ir Prisikėlimo viltimi stiprina kančioje. Jėzus mus kviečia kitiems nešti Prisikėlimo žinią! Ypač ten, kur daugiausia dvasinio ir medžiaginio skurdo. Bet pradėti turėtume nuo savęs, atsiverdami gyvam tikėjimui ir Dievo veikimui, apvalydami savo gyvenimą nuo puikybės ir tuščio susireikšminimo. Popiežiaus Pranciškaus pavyzdžiu, su gyvu tikėjimu, žmogišku paprastumu ir širdies geumu ateikime susitikti su Prisikėlusiu Jėzumi ir visi drauge, kaip tikri Jėzaus mokiniai su juo pasilikime. O atėjus metui, jis taip pat mumyse nugalės mirtį, kad prisikėlę su Juo gyventume amžinai.

Visiems, brangieji, džiugių ir prasmingų Kristaus Prisikėlimo švenčių!

Vysk. Jonas Ivanauskas

« atgal