Naujienos

KAIŠIADORIŲ VYSKUPO ŽODIS – SVEIKINIMAS VYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS VELYKŲ PROGA (2008)

Brangūs tikintieji,

Nenusakomo džiaugsmo kupini sveikiname šiandien vienas kitą žodžiais - sveiki sulaukę šventų Velykų!

Velykos – pati svarbiausia mūsų tikėjimo šventė, kurioje mes švenčiame ne tik Kristaus prisikėlimą iš numirusių, bet kartu ir savo atpirkimą. Kristaus prisikėlimas – tai daugiausia tikėjimo ir atsivėrimo Dievo veikimui reikalaujanti tiesa. Neseniai teko girdėti nuomonę, kad Kalėdos plačiojoje visuomenėje iškilmingiau švenčiamos negu Velykos. Nereikia tuo stebėtis, nes žmogaus gimimas priklauso akivaizdžiai ir džiugiai mūsų gyvenimo patirčiai. Kiek kitokia patirtis mus sutinka artimo žmogaus mirties atveju, bet ir tai, nors ir sunkiai dar galime priimti. O kaip su prisikėlimu? – Nei vienas iš mūsų tokios patirties nesame turėję, todėl Velykų įvykis pranoksta mūsų natūralų pažinimą ir veda į naują tikrovę – į pergalę kartu su Kristumi!

Kaip Popiežius Benediktas XVI taikliai pastebėjo, žmonija šiandien gyvena besiblaškydama ir ieškodama durų į dangų, nes, kurdama gerovę be Dievo užtrenkė duris, užsidarė savo įsitikinimų kiaute ir pati save įkalino materijos kalėjime. Vis akivaizdžiau matosi, kad visuomenė, nepripažįstanti dvasinių – moralinių dalykų pirmenybės prieš materiją, yra pasmerkta kankintis. Tad ar ne laikas ieškoti durų į dangų, kelio pas Dievą?

Liturginėje Velykų giesmėje (sekvencijoje) girdime žodžius: „Mirtis ir gyvybė nuostabiai kovės – mirtį nugalėjęs viešpatauja gyvybės Valdovas“. – Šie žodžiai išreiškia nuolatinę kovą tarp gėrio ir blogio, tarp gyvenimo ir mirties kultūros. Nors savo prisikėlimu iš numirusių Kristus nugalėjo mirtį, tačiau piktoji dvasia ir toliau priešinasi Dievo planui ir Kristuje įvykdytam Jo išganymo darbui (plg. KBK, Nr. 2851). Visai neseniai mes akivaizdžiai matėme, kaip istorijoje mirtis ir gyvybė tęsia kovą tai ginčuose dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, tai debatuose dėl šeimos koncepcijos... Kadangi Piktasis nesnaudžia, tokių kovos apraiškų patirsime dar ne kartą tiek savo dvasiniame, tiek ir visuomenės gyvenime.

Tačiau Kristaus prisikėlimas nuteikia mus viltingai, nes Velykos yra laimėjimų diena. Paprastai kalbant apie laimėjimus žinome, kad kuomet vienas laimi, - kiti džiaugiasi arba pavydi laimėjimo (juk ir taip būna!). Su Velykomis taip nėra, nes Kristaus laimėjimas paliečia visus žmones: „Savo mirtimi Kristus mus išlaisvino iš nuodėmės, o Prisikėlimu atvėrė kelią į naują gyvenimą“ (KBK, Nr. 654). Laiške kolosiečiams skaitome entuziastingą paraginimo žodį: „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3,1-2).

Brangūs tikintieji,

Gyvenimas su Kristumi yra pagrindinis mūsų laimėjimas, jau čia – žemėje išsiskleidžiantis gausiais malonės vaisiais ir atveriantis duris į dangų. Bažnyčia gyvai tiki, jog prisikėlęs Kristus yra mūsų prisikėlimo pagrindas ir šaltinis: „Laukiant, kol tai įvyks, prisikėlęs Kristus gyvena Jį tikinčiųjų širdyse“ (KBK, Nr. 655). Neškime tad prisikėlimo džiaugsmą į platųjį pasaulį, kuris pirmiausia prasideda mumyse, mūsų šeimose ir darbovietėse, kad Kristaus pergalė persmelktų visą mūsų gyvenimą ir veikimą, nes Kristus tikrai prisikėlė!

Nuoširdžiai meldžiu šv. Mišiose, kad prisikėlusio Kristaus malonė paliestų visų širdis, aplankytų ligonius ir kenčiančius, duotų gyvenimo kryptį nutolusiems nuo Dievo ir klaidžiojantiems abejonių labirintuose.

Viltingų ir Dievo malonėmis gausių šv. Velykų!

Vysk. J. Matulaitis

« atgal