Naujienos

A. Petkevičiūtė. Prisiminus vasarą: Lietuvos Jaunimo Dienos 2007

Lietuvos Jaunimo Dienos 2007 buvo puikus išbandymas visiems dalyvavusiems, taip pat Kaišiadorių vyskupijos jaunimui, vykusiam į Klaipėdą. Malonus išbandymas. Tai Dievo siųsta galimybė jauniems žmonėms susiburti į vieną vietą, o susibūrus bendrauti, liudyti savo tikėjimą, šlovinti Jį, padėti kitiems pažinti Jėzų ir plačiai atverti Jam savo širdis.

Vos tik atvykus į Klaipėdą ir įsikūrus vietos parapijose, jaunimas pradėjo labai artimai ir nuoširdžiai bendrauti, neiškilo jokių kliūčių, nes atvyko į tą pačią vietą ir tuo pačiu tikslu. Vien tik suvokus šį dalyką, darėsi gera. Žmonių vienybė, giesmės, maldos ir juokas šildė atmosferą. Nors lauke lijo, bet niekam tai nedrumstė nuotaikos, nes kiekvieno dalyvio, organizatoriaus ar savanorio širdyse švietė skaisti saulė. Į Susitaikinimo pamaldas ir šv. Mišias buvo atgabentos šv. Teresėlės relikvijoms. Šventosios atvykimas kiekvienam suvirpino širdį: vienų akys švytėjo, kiti šaukė iš džiaugsmo, dar kiti verkė ir tiesė rankas į dangų. Nuostabu, kai žmonės tiesia rankas į dangų! Tiesdamas rankas, tarsi sakai: „Dieve, ateik pas mane ir niekada nepalik!“ Šv. Teresėlė labai suartina žmonės su Dievu: tuo metu, kai šlovintojai giedojo giesmę „Aš jums atsiųsiu rožių lietų“, vienas vienuolis atsistojo šalia scenos, iškėlė rankas į dangų ir pradėjo mojuoti jas su tokiu dideliu užsidegimu ir neapsakoma energija, kad paveikė minią jaunų žmonių, kurie atsistojo nuo suolų ir kartu pradėjo giedoti iškėlę rankas. Tai buvo neapsakomas jausmas: per kūną ėjo šiurpas, širdis virpėjo ir buvo labai gera. Jautėsi didelis Dievo artumas.

Vakare vyko įspūdingas krikščioniškos muzikos koncertas. Atlikėjai taip palietė ir įaudrino minią, kad jaunimui nebuvo svarbu stiprus lietus: visi šoko, trypė balose, giedojo ir palaikė nuostabią jaunimo dienų atmosferą.

Kitą dieną, po pusryčių, prasidėjo didžioji piligriminė eisena. Ją pradėjo šv. Juozapo darbininko parapija, o po to prie jos jungėsi kitos parapijos. Eidami jaunuoliai giedojo, mąstė, šlovino, darė „bangą“... Piligriminė eisena buvo nepaprasta, kadangi eidami dalyviai imitavo plaukiančias valtis. Iš kiekvienos parapijos buvo suformuotos valtys, kurios plaukė į Klaipėdos miško estradą. Visi buvo draugiški, nuoširdūs, veiduose matėsi plačios šypsenos, o vėliau pasirodžiusi saulė eisenai suteikė dar daugiau jaukumo. Kai jaunimas atėjo į estradą, buvos švenčiamos šv. Mišios. Nors Mišių metu apsiniaukė ir pradėjo lyti, niekas nenusiminė, o po Mišių neskubėjo skirstytis ir važiuoti namo; visi giedojo Lietuvos Jaunimo Dienų himną, šlovinimo giesmes ir džiaugėsi, kad Dievas suteikė galimybę pamatyti, kaip yra linksma ir gera eiti Jo keliu. Kaip gera paimti draugą už rankos ir jausti ten dievišką šilumą!

Lietuvos Jaunimo Dienos padėjo kiekvienam ten dalyvavusiam jaunuoliui atrasti ar išmokti kažką nauja, kažką, ko nebuvo patyrę. Gal kas nors važiavo į Klaipėdą tik todėl, kad tikėjosi geros ekskursijos, bet po to suprato, kad atvyko Jo kviečiami; galbūt kas nors labiau priartėjo prie Bažnyčios, o kitas sustiprino savo tikėjimą. Tai buvo didelis šansas pakeisti savo gyvenimą, pakeisti jį į gerąją pusę, gyventi drauge su Jėzumi.

Aurelija Petkevičiūtė, Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centras

« atgal