Naujienos

Dėl knygos ir filmo "Da Vinčio kodas" (2006 05 25)

2006 metų pradžioje lietuvių kalba pasirodė tarptautiniu bestseleriu tapusi D. Brown knyga „Da Vinčio kodas“. Gegužės 19 d. kino teatruose pasirodė ir šios knygos ekranizacija. Tikėjimo doktrinos kongregacijos sekretorius arkivyskupas Angelo Amato šį kūrinį vadina „srautu įžeidimų, šmeižtų, istorinių bei teologinių klaidų, nukreiptų prieš Jėzų, Evangeliją ir Bažnyčią“ ir ragina boikotuoti filmą. Deja, daugybė žmonių, net ir laikančių save katalikais, lengvai pasiduoda šios knygos peršamai apgaulei. Kaip teigia arkivysk. A. Amato, „šios knygos sėkmė rodo katalikų negebėjimą pagrįsti turimą viltį ir ginti savo tikėjimą“ („Bažnyčios žinios“ 2006 Nr. 9).

Pateikiame keletą pavyzdžių, kaip knygoje dėstomos „tiesos“ neatitinka objektyvios tiesos.

- B. Brown teiginys. Jėzus buvo mokytojas, taikos bei meilės filosofas, bet ne Dievas; iki 313 m. niekas netikėjo Jėzaus dieviškumu; imperatorius Konstantinas privertė vyskupus Nikėjos susirinkime paskelbti Jėzaus dieviškumą, nors niekas tuo netikėjo.

- Istoriniai (autentiški) faktai. Iki 313 m. per 11 persekiojimo laikotarpių keli šimtai tūkstančių žmonių Romos imperijoje buvo nužudyti už tai, kad išpažino Jėzų kaip Dievą ir nesutiko savo tikėjimo atsižadėti; tą paliudija pagonių dokumentai (pvz. Plinijaus laiškas imperatoriui Trajanui, 108 m.). Nikėjos susirinkimas 325 m. oficialiai patvirtino jau esantį tikėjimą, kad Jėzus yra tikras Dievas ir tikras žmogus. Už formuluotę balsavo 298 vyskupai, prieš – 2 (pagal Brown - “vos 51 % už”).

- B. Brown teiginys. Jėzus buvo vedęs Mariją Magdalietę (kuri ir yra Šventasis Gralis), jai patikėjo savo naują judėjimą, ji pagimdė jam palikuonį. Gralis – pasak legendos - taurė, iš kurios per Paskutinę vakarienę gėrė Jėzus ir iš kurios davė gerti apaštalams, sakydamas: “tai yra mano kraujas”; Brown teigia, kad tikrasis Gralis yra Marija Magdalietė, mat joje, nešiojusioje Jėzaus palikuonį, tikrai pasiliko jo kraujas; to įrodymas – kad Da Vinči freskoje “Paskutinė vakarienė” Jėzus nutapytas be taurės rankoje.

- Istoriniai (autentiški) faktai. Net ir gnostinėse Tomo ir Pilypo evangelijose, kuriomis remiasi autorius, nėra jokių užuominų apie Jėzaus ir Marijos Magdalietės santuoką; Evangelijos nenutyli kitų Jėzaus žmogiškų ryšių – draugysčių, giminysčių – kodėl turėtų nutylėti šitai? Celibatas, būdingas Jėzui, nors ir nedažnas, Jėzaus laikais buvo praktikuojamas, pvz., Jonas Krikštytojas, Esenų bendruomenė ir t.t. Leonardo Da Vinči freskoje „Paskutinė vakarienė“ ant stalo yra trylika taurių ir tai atitinka Jėzaus ir dvylikos Jo mokinių skaičių.

- B. Brown teiginys. Ištroškęs valdžios Petras atėmė Bažnyčios valdžią iš Marijos Magdalietės; Marija Magdalietė turėjo pabėgti į Prancūziją, kur augo jos vaikas ir prasidėjo slapta tikroji Jėzaus giminė, kurią pastoviai persekioja „Petro Bažnyčia“; žinomą Bažnyčios istoriją parašė „nugalėtojai“ – Bažnyčia nuo Konstantino laikų.

- Istoriniai (autentiški) faktai. Kas laukė „pirmųjų nugalėtojų”? Apaštalai Petras, Pilypas ir Andriejus nukryžiuoti, Pauliui nukirsta galva, Jokūbas nukirsdintas, Jonas ištremtas, Tomą degino krosnyje, galiausiai nudūrė ietimi, Jokūbas užmuštas lazda bei akmenimis, Baltramiejui nudirta oda, Matas nužudytas kalaviju, Judas Tadas užmuštas lazda, Simonas pjūklu perpjautas per pusę, Motiejus nukirsdintas kirviu.

- B. Brown teiginys. Siono vienuolynas (prioratas), įkurtas 1099 m., kaip liudija pergamentai surasti Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje 1975 m., saugo tikrą Jėzaus istoriją.

- Istoriniai (autentiški) faktai. Pergamentai, 1975 m. surasti Paryžiaus Nacionalinėje Bibliotekoje, „Les Dossiers Secrets“, yra klastotės 1967 m. apgaulingai padėtos Bibliotekoje; klastotės vykdytojai pripažino, kad “prioratas” buvo sukurtas 1956 m.

- B. Brown teiginys. Pradžioje buvo apie 80 „evangelijų“ bei „tūkstančiai“ pasakojimų apie Jėzų; nugalėtojai išrinko jiems tinkamiausias evangelijas - imperatorius Konstantinas „privertė“ vyskupus priimti Biblijos knygų sąrašą (kanoną) ir atidavė Petro Bažnyčiai visą valdžią.

- Istoriniai (autentiški) faktai. Pirmuosius penkis dešimtmečius krikščionys gyveno savo tikėjimą be raštų, jiems užteko Senojo Testamento, apaštalų pavyzdžio bei mokymo. Pasakojimai apie Jėzų buvo perduodami iš bendruomenės į bendruomenę, iš kartos į kartą. Nuo 60-ųjų m. po Kristaus kai kurie pasakojimai užrašyti; laikui bėgant, kai kurie dokumentai imti laikyti autoritetingais: jie užrašyti tarp 60 ir 100 metų po Kristaus; buvo visur naudojami liturginėse apeigose; apie 150-uosius metus visi Vyskupai pripažįsta 4 Evangelijas; 393 m. Hippo susirinkime (o ne 313 m. pagal Browną) vyskupai oficialiai nusprendė kokios Biblijos knygos yra Dievo įkvėptos, sekdami tradicija. Gnostinės evangelijos, kurios nėra šv. Rašto dalis ir kuriomis remiasi D. Brown, nėra patikimesnės, nes užrašytos daug vėliau (po 150-ųjų metų po Kristaus), o Jėzaus žodžiai jose sulieti su gnostikų idėjomis.

- B. Brown teiginys. Bažnyčia pasmerkė Mariją Magdalietę, laiko ją demoniška kekše, o kovodama prieš šventąją deivę diskriminuoja moterį; viduramžiais, per raganų „medžioklę“, sudeginta 5 milijonai nekaltų moterų.

- Istoriniai (autentiški) faktai. Marija Magdalietė yra Bažnyčios gerbiama kaip šventoji; Evangelijoje minima kaip pirmoji Jėzaus prisikėlimo liudytoja. Bažnyčia gerbia moters orumą; puoselėja ypatingą pamaldumą Mergelei Marijai, Dievo Motinai, gerbia daugybę šventųjų moterų. Raganų „medžioklės“ metu žuvo apie 40 tūkstančių žmonių, o ne 5 milijonai; 20% iš jų buvo vyrai; 50% atvejų persekiojimo vykdytojas buvo ne Bažnyčia, o pasaulietinė valdžia.

Parengta remiantis: Arturo Sotto paskaitos, skaitytos Kaišiadorių vyskupijos Sielovados centre 2006 m. balandžio 28 d., medžiaga ir Mark Shea, Edward Sri „Da Vinčio apgaulė: 100 klausimų ir atsakymų apie knygos „Da Vinčio kodas“ faktus ir prasimanymus“, Katalikų pasaulio leidiniai, 2006 m.

Norintiems daugiau sužinoti, rekomenduojame: Mark Shea, Edward Sri „Da Vincio apgaulė: 100 klausimų ir atsakymų apie knygos „Da Vinčio kodas“ faktus ir prasimanymus“, Katalikų pasaulio leidiniai, 2006 (galima rasti Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centre), taip pat interneto svetainę http://www.katalikai.lt, skyrelį „aktualijos“.

Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centras

« atgal