Naujienos

Mirė kun. jubil. Albinas ŠILKINIS (2006 01 18)

2006 m. sausio 15 d. po sunkios ligos (insulto) mirė Kaišiadorių vyskupijos kunigas jubiliatas Albinas Šilkinis, Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos altaristas.

Kun. Albinas Šilkinis gimė 1922 m. gegužės 15 d. Skiltuvų kaime, Kupreliškio parapijoje (Biržų r.). Sulaukęs 8 metų amžiaus vasaromis tarnaudavo pas turtingesnius ūkininkus, o žiemomis mokėsi Einorių pradinėje mokykloje, vėliau - Papilio progimnazijoje ir Biržų vidurinėje mokykloje. Susižavėjęs vyskupo Motiejaus Valančiaus asmenybe ir pats pajutęs pašaukimą kunigystei, pradėjo studijas Kauno kunigų seminarijoje. Sunkūs pokario metai nebuvo palankūs studijoms, todėl už tiesų žodį netgi buvo metams atleistas iš seminarijos. Troškimas tapti kunigu išsipildė 1949 m. liepos 2 d. Panevėžio katedroje iš vyskupo Kazimiero Paltaroko rankų priėmus kunigystės šventimus.

Pašventintas vikaravo Giedraičiuose, Kaišiadoryse, 1951 m. paskirtas Gegužinės, o po kelių mėnesių – Skudutiškio parapijos klebonu. Kun. A. Šilkinis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete lietuvių literatūrą, tačiau paaiškėjus, kad studentas – kunigas, studijas teko nutraukti.

Kupinas misionieriško užsidegimo, kun. A. Šilkinis buvo trumpam išvykęs į Kaliningrado sritį, tikėdamasis ten suburti katalikų parapiją, tačiau dėl komunistinės valdžios trukdymų turėjo šio sumanymo atsisakyti.

1954 m. paskiriamas į Liubavą (Vilkaviškio vyskupija). Tarpukaryje statyta medinė dvibokštė bažnyčia per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta, todėl kun. A. Šilkinio iniciatyva prie mūrinės kapinių koplyčios 1956 m. buvo pristatytas medinis priestatas, tapęs naująja bažnyčia. Neilgai kun. Albinui teko “tvarkytis” Liubave, nes jau po mėnesio buvo paskirtas Jiezno parapijos administratoriumi, bet dar net nespėjęs ten nuvykti, gavo paskyrimą Naujosios Ūtos parapijos klebonu. Dėl savo tiesaus ir kandaus žodžio, kun. A. Šilkinis buvo dažnai kilnojamas iš parapijos į parapiją.

1957 m. – Pažėrų parapijos klebonas (Vilkaviškio vyskupija); 1959 m. – Žiežmarių parapijos vikaras; 1960 m. – Krivonių parapijos klebonas; 1961 m. – Užuguosčio parapijos klebonas; 1962 m. – Musninkų parapijos klebonas; 1964 m. – Kiauklių parapijos klebonas; 1969 m. – Nemunaičio parapijos klebonas; 1980 m. – Perlojos parapijos klebonas; 1984 m. – Punios parapijos klebonas; 1992 m. – Saldutiškio parapijos klebonas; 1997 m. – Aukštadvario šv. Dominiko bažnyčios rektorius ir pensionato kapelionas. 2002 m. atleistas iš visų pareigų ir paskirtas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos rezidentu – altarista.

Kun. A. Šilkinis garsėjo savo prasmingais pamokslais, meile Dievui ir Tėvynei. Pomėgis knygoms pakenkė kun. A. Šilkinio regėjimui, tačiau pareigingas uolumas skatino jį visuomet patarnauti žmonėms. Meilė gimtajam kraštui pasireiškė renkant Lietuvių liaudies tautosaką, aprašant liaudies tradicijas, papročius. Kun. A. Šilkinis parašė per dešimt knygų, iš kurių tik dvi spėjo išleisti (“Rasos spinduliukai” 2004 ir “Trupinėliai” 2005).

Kun. A. Šilkinis buvo pašarvotas Aukštadvario šv. Dominiko rektorato bažnyčioje. Laidotuvių dieną (2006-01-18) karstas buvo perneštas į Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčią, kur šv. Mišioms už mirusį vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, koncelebravo 25 kunigai. Velionis palaidotas Aukštadvario parapijos bažnyčios šventoriuje, kunigų kapavietėje.

Tesuteikia Viešpats ištikimam savo tarnui amžinybės džiaugsmą!

Kaišiadorių vyskupijos kurija

« atgal