Naujienos

Palydėjome į Amžinojo Tėvo namus prelatą Joną Jonį (2005 11 11)

2005 lapkričio 11d. gausus Kaišiadorių vyskupijos tikinčiųjų būrys į Amžinojo Tėvo namus palydėjo vieną iškiliausių šios vyskupijos kunigų, Popiežiaus garbės prelatą, Kaišiadorių katedros kapitulos garbės kanauninką, jubiliatą Joną Jonį.

Prelatas J. Jonys mirė 2005 lapkričio 8d., savo namuose, Kaišiadoryse. Tos pačios dienos popietę mirusiojo palaikai buvo pašarvoti Kaišiadorių katedros šv. Juozapo koplyčioje. Dvi dienas ne tik Kaišiadorių parapijiečiai, bet ir tikintieji iš įvairių vyskupijos parapijų atėjo pagerbti mirusiojo, su juo atsisveikinti ir už jį pasimelsti. Šv. Mišios už prelatą J. Jonį buvo švenčiamos trečiadienį, lapkričio 9d., 12 ir 18 valandomis, ketvirtadieni, lapkričio 10d. – 12, 15 ir 18 valandomis bei penktadienį, lapkričio 11d., 10 valandą.

Prelato J. Jonio laidotuvių šv. Mišios buvo švenčiamos lapkričio 11 d., penktadienį, 12 val. Kaišiadorių katedroje, į kurios centrinę navą mirusiojo palaikai buvo perkelti jau ketvirtadienio vakarą. Prieš pamaldas buvo perskaitytas Apaštalinio Nuncijaus arkivyskupo Peter Stephan Zurbriggen užuojautos pareiškimas Kaišiadorių vyskupui, vyskupijos kunigams ir mirusiojo artimiesiems. Laidotuvių pamaldomas vadovavo Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis ir Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas. Pamaldose dalyvavo 58 kunigai, tarp kurių ir keletas velionio kurso draugų bei bendramokslių. Kaišiadorių katedra buvo pilna maldininkų.

Šv. Mišių pamokslą sakęs vyskupas Juozas Matulaitis su dideliu jautrumu ir meile pabrėžė keletą ryškiausių a.a. prelato asmenybės bruožų - vidinę ramybę ir giedrą, gilią išmintį, nepalaužiamą ištikimybę tiesai. Jis teigė, jog kaip tik šie bruožai įgalino kun. J. Jonį tapti nepakeičiamu pagalbininku vyskupijos valdymo darbuose. Pamokslininkas priminė, jog Kaišiadorių vyskupijos Kurijos kancleriu kun. Jonas Jonys pirmą kartą buvo paskirtas dar 1948, praėjus vos mėnesiui po kunigystės šventimų, vyskupiją valdant garbingajam Dievo tarnui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui, o antrąjį kartą – 1984 – Kaišiadorių vyskupu esant Vincentui Sladkevičiui, vėliau – Šventosios Romos Bažnyčios kardinolui. Vyskupas tvirtino, jog prelatas J. Jonys, ilgus metus buvęs nuolatinis ir dažnai nepakeičiamas šių dviejų iškilių vyskupų pagalbininkas, patarėjas ir bendražygis, tikrai buvo persiėmęs ir jų dvasingumu bei išmintimi, todėl ne vieną dešimtmetį, ypač sunkiomis politinėmis sąlygomis, buvo kelrodis ir patarėjas daugeliui vyskupijos kunigų. Su dideliu dėkingumu vyskupas J. Matulaitis prabilo ir apie savo paties bendrystę su prelatu J. Joniu, savo ilgamečiu generalvikaru – neįkainojamu pagalbininku, išmintingu patarėju, tiesiog brangiu vyresniu bičiuliu. Pamokslą vyskupas baigė pažadu, jog, kuomet tik maldoje prisimins savo mirusius tėvus, kartu minės ir prelatą J. Jonį, iš kurio nuolat patirdavo tikrai tėvišką pagalbą ir paramą.

Po šv. Mišių ir maldų už mirusius gedulinga procesija išėjo į Katedros šventorių. Karstą, su žemiškaisiais prelato J. Jonio palaikais, nešė kunigai, jaunesni pašaukimo broliai, ne kartą mokęsi iš jo žodžio ir pavyzdžio. Prie kapo kalbėjo mons. dr. Vytautas Sidaras, prelato J. Jonio studijų draugas, bei kun. dr. Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras. Pastarasis dėkojo Dievui už tai, kad leido jam turėti tokį iškilų pirmtaką, kurio nuoširdi parama ir išmintingi patarimai ilgai išliks atmintyje ir lydės tarnystės džiaugsmuose ir sunkumuose.

Po laidotuvių, gedulingų pietų vyskupijos Kurijoje metu, atsiminimais apie prelatą J. Jonį dalijosi jo studijų bičiulis kan. Bronius Antanaitis.

Palydint į Tėvo namus prelatą Joną Jonį, kaip niekada tinkamai ir prasmingai skambėjo maldos už mirusį kunigą žodžiai iš Valandų liturgijos: “Ištikimai Tau žemėje tarnavęs, tegu su šventaisiais amžinai džiaugiasi danguje”.

Kaišiadorių vyskupijos kurija

« atgal