Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos tikybos mokytojų ir katechetų susitelkimo diena (2005 08 19)

2005 m. rugpjūčio 19 d. Kaišiadorių vyskupijos Sielovados centre vyko tradicinė kasmetinė vyskupijos tikybos mokytojų ir katechetų susitelkimo diena. Ši diena rengiama Dievo tarno arkivyskupo T. Matulionio mirties minėjimo išvakarėse. Į programą susirinko daugiau nei 60 tikybos mokytojų ir katechetų iš visų septynių vyskupijos dekanatų. Ši diena, jau tapusi tradicine, skirta pasirengti artėjantiems mokslo metams, iš naujo išgyventi savo tarnystės vietą ir paskirtį Bažnyčioje.

Šiemet susirinkusieji buvo raginami, atsiliepiant į Bažnyčios kvietimą, ypatingai įsimąstyti į Eucharistijos slėpinį, todėl ir visos programos moto šiemet buvo parinkta eilutė iš Evangelijos pagal Joną: “Aš esu gyvybės duona”.

Pirmojoje programos dalyje susirinkusiems į Eucharistijos slėpinį gilintis padėjo t. A. Saulaitis SJ. Pirmoji katechezė – 12 Prisikėlimo stočių – buvo skirta Jėzaus, gyvenimo, mirties ir Prisikėlimo apmąstymui. Susirinkusieji vieną po kito skaitė Evangelijų pasakojimus apie Prisikėlimą. Šie pasakojimai be galo skirtingi, tačiau kiekviename iš jų – tiesa, kad Jėzus yra prisikėlęs, kad Jis visuomet yra su mumis. Iš tiesų, keliaujant per šias Prisikėlimo stotis ir vėliau, dalijantis ypač palietusiomis mintimis, dalyvavusieji galėjo pilniau atrasti prisikėlusio Jėzaus artimą buvimą mūsų gyvenime, kurio viršūnę ir pilnatvę patiriame Eucharistijoje.

Antroji t. A. Saulaičio pasiūlyta katechezė – Tiesingumo rožinis – paliko dalyvavusiems ypač gilų įspūdį. Ir ne tik todėl, kad ji turėjo patrauklų praktinį elementą – kiekvienas galėjo susiverti sau mažutį penkių karolėlių rožinį. Šis rožinis skirtas maldai už ir apie visus 5 pasaulio žemynus. Drauge melsdamiesi šią neįprastą maldą, susitelkimo dienos dalyviai ypatingai išgyveno Eucharistijos, kaip Bažnyčios vienybės laido ir pamato, ant kurio auga Bažnyčia visame pasaulyje svarbą.

Visas katechezių metu išgirstas mintis, patirtus įspūdžius ir įžvalgas mokytojai ir katechetai nusinešė prie Viešpaties kojų – į Švč. Sakramento adoraciją. Ši valanda, praleista tyliame pokalbyje su Jėzumi – Mokytoju, Ganytoju, Draugu, Gyvybės duona – daugeliui tapo šios dienos pagrindiniu akcentu. Prasmingai ir giliai išgyventi šį artumo su Viešpačiu laiką susirinkusiems padėjo kun. Gedimino Tamošiūno, Katechetikos centro dvasios vado, parengtos ir pateiktos trumputės meditacijos, subtiliai atskleidžiančios adoracijos maldos esmę ir tikslą – pašnekesį su Viešpačiu. Iš tiesų, koplyčios tyla buvo pilna maldos ir Šv. Dvasia, išsiliejusi garbinančiose širdyse, vedė visa širdimi jungtis su meditacijoje skambėjusiu prašymu: “Aš labai ilgiuosi Tavo žvilgsnio, Tavo, Viešpatie, mano Išganytojau ir drauge, žvilgsnio... Pažvelk į mane, kaip aš šiuo metu žvelgiu į Tave... Šis žvilgsnis telydi mane visą gyvenimą...”. Ir Viešpats tikrai žvelgė… Kaip žvelgia visuomet, kai esame pasirengę susitikti Jo žvilgsnį.

Žinoma, kaip ir kiekvienais metais, susitelkimo dieną vainikuoja Eucharistijos šventimas. Tiesa, šiemet jis buvo kitoks, mat Kaišiadorių vyskupas negalėjo, kaip įprasta, asmeniškai vadovauti šv. Mišioms. Ganytojas tą dieną meldėsi Pivašiūnų šventovėje, kur tebevyko Žolinės atlaidai. Ir vis dėlto ganytojas buvo su savo ganomaisiais. Vietoje šv. Mišių homilijos susirinkusiems buvo perskaitytas jo laiškas. Palydėdamas tikybos mokytojus ir katechetus į naujuosius mokslo metus, vyskupas priminė jiems žodžius iš šv. apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams: „Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas?“ (Rom 10, 14–15). Atkreipdamas dėmesį į tikybos mokytojų ir katechetų tarnystės Bažnytinį charakterį, ganytojas priminė, jog niekas, nei atskiras asmuo, nei bendruomenė, negali pats sau skelbti Evangelijos. Niekas negali pats savęs įgalioti ir pasiųsti šiai tarnystei. Siųstasis kalba ir veikia, remdamasis ne savo paties, bet Kristaus autoritetu; kalba bendruomenei ne kaip jos narys, bet Kristaus vardu. Niekas negali pats sau suteikti šios malonės, ji turi būti duota. Apgailestaudamas, jog šiandien neretai tikybos mokytojų ir katechetų tarnystė bei pastangos laikomos nevaisingomis ir neefektyviomis (taip pat ir šiam tikslui išleidžiami nemaži pinigai), ganytojas drąsino susitelkimo dienos dalyvius: “Išeitis yra – ji glūdi mano ir kiekvieno Jūsų meilėje Jėzui, Jo skelbiamai žiniai, Jo tikslams ir kelrodžiams. Gyvenimas su Juo ir yra tikroji, realioji, paprastoji ir efektyviausia katechezė, kuri nereikalauja jokių materialinių investicijų. Prašau, būkite jai pasišventę ir dėmesingi. Nuolat eikite susitikti Jį Eucharistijoje, leiskitės Jo maitinami. Darykite tai dažnai. Tegu Eucharistijos slėpinys persmelkia Jūsų širdis. Pažinkite Eucharistijos liturgiją. Tegu kiekvienas šv. Mišių žodis ir gestas būna Jums žinomas ir suprantamas, kad patys pilnai išgyvendami šį slėpinį, galėtumėte vesti į jį kitus. Pamilkite Švč. Sakramento adoraciją – tylų šnekučiavimąsi akis į akį su Viešpačiu; tai būtina tam, kuris eina skelbti Jo žodį, Jo valią...”

Po šv. Mišių Komunijos maldos tikybos mokytojai ir katechetai drauge išpažino tikėjimą ir priėmė iškilmingą palaiminimą, kuris juos lydės jų tarnystės vietose ir padės išlikti džiugiais ir dosniais Gerosios naujienos skelbėjais.

Kaišiadorių vyskupijas Katechetikos centro vadovė ses. V. Plečkaitytė MVS

« atgal