Naujienos

Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio pamokslas šv. Teresės bažnyčioje Vilniuje (2004 11 16)

Švč. M. Marija – Gailestingumo Motina.

“O Marija, Motinėle, Aušros Vartuose garsi” – šie giesmės žodžiai skamba šiandien mūsų širdyse, kurie atvykome kaip piligrimai iš toli ir arti dalyvauti Švč. M. Marijos – Gailestingumo Motinos atlaiduose.

Šia proga prisimenu kažkada girdėtą pasakojimą apie nepaklusnią dukrą, kuri paliko savo gimtuosius namus, savo motiną ir išėjo į pasaulį ieškoti laimės. Motina dėl to labai pergyveno, daug už ją meldėsi ir budėdavo kas vakarą lange uždegusi žvakutę. Po ilgų klajonių dukra nusprendė grįžti namo. Artėdama prie namų, ji pamatė lange žiburėlį, nepaprastai susigraudino ir suprato, kad visą laiką motina jos ilgesingai laukė...

Brangieji, mūsų dangiškoji Motina Marija taip pat užtardama meldžiasi ir laukia grįžtančių paklydusių savo vaikų? – Aušros Vartų šventovė puikiai liudija šį Dievo Motinos laukimą: - čia stebuklingas jos paveikslas nuolat kviečia praeivius užeiti ir susikaupti; - čia koplyčios sienos nukabintos per Marijos užtarimą gautų Dievo malonių ženklais; - čia ji iškilusi ne tik virš Vilniaus miesto, bet ir virš visos Lietuvos, kviečia grįžti prie savo mylimo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus...

Taip išryškėja Jos rūpinimasis žmonėmis ir nepaprastai didi motinystė ne pagal kūną, bet pagal dvasią. Marija gręžiasi į visus mūsų poreikius bei vargus ir perduoda juos Viešpačiui. Marija stovi tarp savo Sūnaus ir žmonių. Ji atsistoja tarp jų, tai yra tarpininkauja, ne kaip pašalietė, bet kaip Motina, žinodama, jog gali perduoti Sūnui visus mūsų reikalus ir prašymus. Marijos tarpininkavimas yra užtariamojo pobūdžio: Marija užtaria mus kaip Motina ir trokšta, kad pasireikštų jos Sūnaus atperkamoji galia, skirta padėti dvasios bėdose, išvaduoti iš kančios ir blogio, kuris visaip slegia mūsų kasdienį gyvenimą (Redemptoris Mater, Nr. 21).

O kančios ir blogio mūsų gyvenime tikrai netrūksta. Tarp gausybės įvairių bėdų, mūsų kraštui šiuo metu ypač skaudi – negimusios gyvybės žudymas. Abortai Lietuvoje buvo įteisinti 1955 m., kaip tik lapkričio mėnesį, todėl šį mėnesį Bažnyčia kviečia maldoms už negimusius kūdikius, už tėvus, gydytojus ir gyvybės kultūros skleidėjus, kad šio blogio mūsų gyvenime būtų mažiau...

Kalbant apie tai man prisimena vienas pavyzdys apie gydytoją katalikę. Atėję pas ją pacientai pastebėjo ant stalo sudžiuvusią gėlių puokštę ir norėjo ją pakeisti, bet gydytoja sudraudė: - Nelieskite, šios gėlės man labai brangios. Jas man atnešė jauna motina, kurią aš su didelėm pastangom perkalbėjau nedaryti aborto, leisti gimti vaikučiui. Ta moteris sulaukė vaikelio ir džiaugsmu švytinčiu veidu atėjo man padėkoti už tai. Nors jos atnešta puokštė jau sudžiūvo, bet ji man brangi... – sakė gydytoja.

Mielieji, atrodytų, kad mokslo ir technikos amžiuje visus vargus ir problemas turėtume nesunkiai išspręsti vien savo jėgomis; tačiau taip nėra. Pačias giliausias žmonijos problemas negali išspręsti vien mokslo pasiekimai. Reikia tikėjimo, kuris, kaip liudija minėtas pavyzdys apie krikščionę gydytoją – daro stebuklus... Žmogaus gyvybę išgelbėjo krikščionė moteris, vedina savojo tikėjimo ir pasitikėjimo Viešpaties pagalba.

Broliai ir seserys, šiandien mes kaip piligrimai atvykome prie stebuklingo Švč. M. Marijos – Gailestingumo Motinos paveikslo. Prisiminkime, kad ir Dievo Motina keliavo šios žemės takais, kupinais įvairiausių išbandymų – sunkumų ir vargo, tačiau pasiekė amžinąją garbę, nes savyje nešiojo Viešpatį. Taip pat ir visa Bažnyčia kaip piligrimė keliauja pasaulio varginama, tačiau Dievo stiprinama. Vatikano II Susirinkimas kalba apie keliaujančią Bažnyčią, lygindamas ją su Senosios Sandoros tauta, keliaujančia per dykumą. Ši kelionė jiems buvo sėkminga; bus ir mums - jei keliausime su Viešpačiu, turėsime širdyje gyvą tikėjimą, keliausime Šventojoje Dvasioje, kuri Bažnyčiai dovanota kaip neregimas Globėjas (Redemptoris Mater, Nr. 25).

Būtent šioje Bažnyčios kelionėje Marija dalyvauja kaip “laiminga įtikėjusi” (Lk 1,45), kaip žengiančioji pirma tikėjimo taku, tapusi mums pavyzdžiu. Tarp visų tikinčiųjų ji yra tarsi ”veidrodis”, kuriame geriausiai ir ryškiausiai atsispindi „įstabūs Dievo darbai” (Apd 2, 11).

Brangieji, atvykome pasimokyti iš Marijos piligrimystės paklusnumo Dievo valiai. Ji yra Gailestingumo Motina, budinti virš Bažnyčios ir visos žmonijos.

Mes atnešame šiandien Dievo Motinai savo maldavimus, tikėdami, kad mūsų maldos neliks neišklausytos, bet su galingu Švenčiausios Mergelės užtarimu kils lyg smilkalo dūmai prie Dievo sosto.

O mūsų geroji Motina, lydėk mus, šios žemės piligrimus, savo gailestingu užtarimu, o nuklydusiems nuo tikro kelio niekada neužgesink vilties žiburio, bet šviesk ir vesk pas savo maloningąjį Sūnų.

“Saule švieski tėviškėlei, jos Globėja tu esi”. Amen.

Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis

« atgal