Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro savanorių seminaras Liškiavoje (2011 07 01-03)

2011 m. liepos 1-3 d. Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centras organizavo tęstinį seminarą savanoriams ir jų šeimų nariams - „Bendravimo įgūdžių stiprinimas šeimoje“. Seminaras vyko Liškiavoje.

Iniciatyva kasmet rengti Šeimos centrų savanorių stovyklas įvairiose vyskupijose priklauso socialinių mokslų dr. Nijolei Liobikienei. Pabūti kartu susirenka tiek tarnaujantys Bažnyčiai savanoriai, tiek jų šeimų nariai. Šiemet į Kaišiadorių vyskupijos šeimos centro rengtą kasmetinę savanorių ugdymui ir palaikymui skirtą vasaros stovyklą, kurią parėmė RENOVABIS (Vokietijos katalikų akcija Rytų šalims remti), susirinko 13 savanorių šeimų - 52 asmenys.

Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centras pasirūpino, kad savanoriai ne tik galėtų dalyvauti paskaitose, bet ir sudarė puikias sąlygas pailsėti, pabendrauti neformalioje aplinkoje. Vaikams pagal amžiaus grupes buvo numatyta speciali programa, kurią vedė savanorė Laura ir kunigas, Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos narys – misionierius, argentinietis D. Avellaneda Cabanillas (iš Pumpėnų parapijos). Savanoriams kun. Domingo kalbėjo apie tėvystės ir motinystės pašaukimą, meilės įgūdžio ugdymą. Dr. N. Liobikienė pagrindinį dėmesį skyrė aktualių klausimų rengiant sužadėtinius Santuokos sakramentui aptarimui ir pasidalinimui patirtimi. Už savanorių tarnystę vietinėje Bažnyčioje Kaišiadorių vyskupo vardu padėkojo kun. G. Tamošiūnas, Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro savanoris. Jis tuo pačiu pasidalijo mintimis Naujosios evangelizacijos Europoje tema. Kunigas atkreipė dėmesį į šių metų birželio 16–21 d. vykusį Europos šalių vyskupų konferencijų generalinių sekretorių susitikimą Vilniuje; ten be kitko buvo kalbama ir apie savanorystę kaip naujos evanelizacijos galimybę. Kaip teigia Europos Vyskupų Konferencijos Tarybos generalinis sekretorius D. da Cunha, katalikas nėra tas, kuris tik kažkam padeda, bet tas, kuris šalia viso to rodo į Dievą.

Vertinti stovyklos sėkmę galima iš ženklų: darbinga atmosfera seminarų metu, romantiški poezijos ir gitarų muzikos vakarai, skanus maistas ir, kas ypač džiugu, – pagarbūs šeimų tarpusavio santykiai, kurie buvo akivaizdūs visur: šv. Mišių metu, valgykloje, vyresnių vaikų rūpestyje jaunesniaisiais... O juk dalyvių amžius nuo kelių savaičių naujagimės Mortos iki brandaus penkių anūkų močiutės gyd. M. Bagdonienės, ilgametės Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro vadovės.

Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro savanoriai – tai visų pirma kompetentingi savo profesinėje srityje žmonės – medikai, pedagogai, inžinieriai, architektai, psichologai, teisininkai, vadybininkai... Tačiau svarbiausia - jų krikščioniškas gyvenimas, puoselėjant tarpusavio meilę, pagarbą gyvybei nuo pradėjimo iki natūralios mirties, praktikuojant kasdieninę maldą šeimoje, diegiant šias vertybes savo vaikams, dalinantis savo gebėjimais su tikinčiųjų bendruomenės – Bažnyčios nariais. Savanorių šeimos augina po 3, 4, 5 vaikus, geba derinti profesinius siekius su tėvystės pašaukimu, randa laiko ne tik atidžiai įsiklausyti į savo sutuoktinio ir kiekvieno vaiko poreikius, bet ir neatlygintinai tarnauti sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui programoje. Vien šioje programoje savanorių pora susitinka su santuokai besiruošiančiais sužadėtiniais apie 8 kartų. Kaip šios šeimos atranda laiko? Atsakymą seminaro metu suformulavo kun. Domingo: jei tėvas ir motina neskiria laiko Dievui, jie niekada neras laiko ir savo vaikams, tuo labiau laiko trūks ir kitiems dalykams - kruopščiam darbui, poilsiui, bendravimui... Taigi, svarbiausias šaltinis, maitinantis santuokinę meilę, tai asmeninio ryšio su Kūrėju puoselėjimas...

R. N. Truskauskiene, Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro savanorė

« atgal