Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų diena: paminėta pop. Benedikto XVI kunigystės 60 m. sukaktis (2011 06 22)

2011 m. birželio 22 d. Kaišiadoryse vyko vyskupijos kunigų pastoracinio – dvasinio formavimo užsiėmimai – Kunigų diena. Ši diena turėjo išskirtinį bruožą – 60 minučių Švč. Sakramento adoracija paminėta pop. Benedikto XVI kunigystės 60 metų sukaktis.

Pop. Benediktas XVI minės savo kunigystės 60-mečio sukaktį šių metų birželio 29 d. Ta proga Dvasininkijos kongregacijos prefektas kard. M. Piacenza kviečia visus įsijungti į pasirengimą šiai iškilmei (plačiau žiūrėti šiuo adresu: www.oecumene.radiovaticana.org/lit), birželio mėnesį vyskupijose organizuoti Eucharistijos adoraciją, kurios intencija - melstis už kunigus ir melsti naujų pašaukimų į kunigystę. Dalyvauti šioje maldos akcijoje taip pat kviečia Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkiv. L. Bonazzi, taip išreiškiant pagarbą ir dėkingumą kunigystės jubiliejų švenčiančiam Popiežiui.

Pirmoje Kunigų dienos užsiėmimų dalyje kalbėjo kunigas Saulius Bužauskas iš Vilniaus. Jo pristatyta tema: Jaunimo ekspedicija į Sibirą - piligriminė kelionė tremtinių keliais. Kaišiadorių vyskupo generalvikaras, pristatydamas prelegentą ir jo temą, atkreipė dėmesį, jog birželio mėnuo gausus skaudžių mūsų krašto įvykių atminimo – tai ir birželio 14-oji, ir birželio 20-oji...

Pradėdamas pasakojimą, kun. S. Bužauskas retoriškai klausė, kodėl jis pasirinko šią kelionę? Nulėmė keletas priežasčių: pakvietė keliauti bendraminčiai – tikėjimo žmonės, o ir tremtiniai – ten gyvenę ir palaidoti – dauguma buvo tikėjimo žmonės; tad norėjosi jų gyventose, palaidojimo vietose už juos pasimelsti, pabūti kartu, pajusti jų dvasią... Ši kelionė, sakė kunigas, jam buvo būdas pagalvoti apie save, savo praeitį, žadino iš naujo atrasti Lietuvą... Kelionė taip pat yra puiki proga pabūti, pabendrauti su žmonėmis, ypač jaunimu, jiems liudyti tikėjimą, Dievą, klausti ir atsakyti...

Keliavo 15 žmonių; kelionės maršrutas – Maskva, Inta, Vorkuta ir atgal... Kelionės vadovas – Gintautas Alekna iš Mažeikių. Ekspedicijai buvo ruožtasi visus metus, mat žygio sėkmė labai priklauso nuo pasirengimo. Ekspedicijos simbolis buvo trys kryžiai, kadangi Sibire lietuvių tremtinių statyti kryžiai būdavo atgręžiami į Lietuvą, simbolizavo viltį...

Lankydamiesi tremtinių kapavietėse ekspedicijos dalyviai pagal galimybes tvarkė tremtinių kapus. Kaip sakė kunigas, šis darbas buvo prasmingas visų pirma dėl ekspedicijos dalyvių ir vietinių gyventojų. Mat žolės kapuose, kurios buvo išrautos, ar tvoros, kurios buvo atnaujintos, vėl labai greitai užžels, nugrius... Vyrauja taisyklė, kad ten, kiek įmanoma, dera išsaugoti tik tai kas yra – truputį patvarkant. Geriausiai pastebimos tos atmintinos vietos, kur buvo pastatyti metaliniai, gelžbetoniniai kryžiai.

Už Uralo kalnų, kaip sakė kunigas, didelis uodynas, pilna ‚moškių“ (mažų muselių), be bitininko tinklelio atvykusiems iš tolėliau neįmanoma nieko imtis, be to, kur bepažvelgtum, neaprėpiamos platybės – toliai, toliai... Iš ten sugrįžti pėsčiomis – nėra jokių galimybių. Ten vidurvasary oro temperatūra 12 – 14 laipsnių, tačiau visur juntamas amžinas įšalas, mažaūgiai medžiai, daugiausia karklai... Vorkutoje ekspedicijos dalyviai lankėsi Dirsytės, Sibiro maldaknygės autorės, spėjamoje palaidojimo vietoje; kapinėse šventė Mišias, kita proga meldėsi už mirusius kartu su stačiatikių kunigu.

Po kunigo svečio paskaitos, „Ordinaro žodyje“, Kaišiadorių vyskupas pristatė kunigams naują iniciatyvą – Dievo tarno Teofiliaus Matulionio populiarinimo Kaišiadorių vyskupijos parapijose tvarką. Šia proga vyskupas paragino kunigus kurijoje įsigyti (dviejų dydžių pasirinktinai) Dievo tarno paveikslus – nuotraukas; jas dera eksponuoti Kaišiadorių vyskupijos parapijų bažnyčiose (paveikslas nestatomas altoriaus erdvėje ar centrinėje bažnyčios navoje) ir „malonių knygą“. Ši knyga skirta tikinčiųjų atsiliepimams apie patirtą užtarimą, priskirtą Dievo tarnui, užrašyti. Įrašą galima pasirašyti arba palikti anonimiškai. Tuo pačiu vyskupas pakartotinai kunigams priminė, kad kiekvieno mėnesio dvidešimtą dieną (Dievo tarno mirties diena), Mišiose visuotinėje maldoje dera pridėti vyskupo patvirtintą maldavimą: „Viešpatie, suteik altoriaus garbę savo tarnui Teofiliui ir kitiems to vertiems mūsų tautiečiams“.

Po to Kaišiadorių katedroje, vyskupijos globėjo šv. Juozapo koplyčioje, vyko Švč. Sakramento adoracija. Šia proga medžiagą tylos maldai parengė jauniausias Kaišiadorių vyskupijos dvasininkas – diak. Mindaugas Grenda. Adoracija truko 60 minučių.

Kurijos kancleris

« atgal