Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos Kunigų diena (2010 12 14)

2010 m. gruodžio 14 d. Kaišiadoryse vyko vyskupijos Kunigų diena - nuolatinio ugdymo užsiėmimai. Šia proga pranešimą pristatė mons. dr. Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras. Antrojoje užsiėmimų dalyje kunigams kalbėjo Jo Eminencija Vilniaus arkivyskupas metropolitas kard. Audrys Juozas Bačkis.

Mons. dr. Algirdas Jurevičius kalbėjo apie Atgailos sakramentą, atlaidų prasmę bei atgailos pamaldas. Buvo priminta Atgailos sakramento istorija, kurioje būta labai griežtų atgailos praktikų: atgailautojai negalėdavo dalyvauti Eucharistijos liturgijoje, todėl einančių į Eucharistiją maldaudavo ir už juos melstis, kad jie greičiau būtų sutaikyti su Dievu ir Bažnyčia. Tuomet nuodėmių atleidimas buvo suteikiamas tik atlikus atgailą, kuri dažnai užtrukdavo net keletą metų...

Tokia griežta atgailos praktika turėjo didelių sunkumų, nes ilgai užtrukdavo ir buvo paženklinta asketiniu gyvenimu, todėl nuo VI a. Europoje pradeda plisti Airijos bei Britanijos vienuolių paskleista praktika, kuomet penitentui išpažinus nuodėmes ir pasižadėjus atlikti atgailą, suteikiamas nuodėmių atleidimas (absoliucija). Ši praktika taip pat susilaukė prieštaravimo, nes atrodė pernelyg paprasta ir lengva, tačiau čia pradžią turi atlaidų teologija, kuri kreipia dėmesį į pamaldumo praktikas, piligrimystes, artimo meilės darbus tam, kad būtų atleista laikinoji bausmė už nuodėmes. Juk Atgailos sakramentu atleidžiama nuodėmė, tačiau vis dar lieka laikinoji bausmė už padarytas nuodėmes. Prelegentas atlaidų prasmę palygino su šeimyninio gyvenimo situacija: susipykus sutuoktiniams neužtenka vienas kito atsiprašyti ir susitaikyti, bet pirmykščio santykio atstatymui paprastai panaudojamos ir papildomos, šalutinės priemonės, pvz. vyras žmonai įteikia gėlių puokštę, žmona vyrui paruošia mėgstamą patiekalą... Panašiai vyksta ir santykiuose su Viešpačiu: čia ne tik reikia susitaikyti su Dievu per Bažnyčią, bet ir gailestingumo ir artimo meilės darbais, taip pat malda ir įvairiais atgailos būdais siekti visiškai nusivilkti „senąjį žmogų“ ir „apsivilkti nauju žmogumi“ (plg. KBK 1473). Pranešime buvo primintos Bažnyčios nustatytos sąlygos atlaidams gauti.

Advento metu matomos ne tik ilgesnės žmonių eilės prie klausyklų, bet ir pastebima, kad kai kurie penitentai stokoja Atgailos sakramento priėmimui reikalingo pasiruošimo. Atgailos dvasiai parapijoje ugdyti generalvikaras pasiūlė organizuoti Atgailos pamaldas su asmenine išpažintimi. Atgailos pamaldos turi Žodžio liturgiją, kurios metu akcentuojamas Dievo gailestingumas ir noras išlaisvinti žmogų iš netvarkingo prisirišimo prie nuodėmės. Bendra sąžinės sąskaita kiekvienam padeda įžvelgti savyje nuodėmę ir ją įvardinti, kad Dievas, atleisdamas nuodėmes, galėtų žmogų gydyti. Per asmeninę išpažintį su Dievu ir Bažnyčia susitaikę tikintieji kartu dėkoja Dievui už patirtą gailestingumo malonę. Atgailos pamaldos – vienas efektyviausių būdų įvesti tikinčiuosius į Atgailos sakramento gelmę ir per tai apreikšti begalinį Viešpaties gailestingumą.

Antrojoje užsiėmimų dalyje kalbėjo Jo Eminencija Vilniaus arkivyskupas kard. Audrys Juozas Bačkis, viešėjęs Kunigų dienoje Kaišiadorių vyskupo kvietimu. Jo Eminencija pasidalijo mintimis apie Gailestingumo metus bei Gailestingojo Jėzaus paveikslą, esantį Gailestingumo šventovėje Vilniuje. Kalbėdamas apie Jėzaus gailestingumo kultą Vilniuje, Eminencija sakė, jog tik atvykęs į Vilnių susipažino su ses. Faustinos Kovalskos dienoraščiu, jos patirtais Jėzaus apreiškimais. Šio kulto plėtrai, kaip sakė arkivyskupas, turėjo didelės reikšmės popiežiaus Jono Pauliaus II dėmesys - ses. Faustinos kanonizacija. Gailestingojo Jėzaus paveikslas, nutapytas pagal ses. Faustinos regėjimus, Jo Eminencijos pastangomis pastaruoju metu yra patalpintas specialiai skirtoje šventovėje, Vilniaus senamiestyje. Pirmą kartą viešai šis paveikslas buvo eksponuotas Vilniuje 1935 m. šalia „Mater misericordiae“ paveikslo Aušros vartuose. Kardinolas pabrėžė, jog labai svarbi pati gailestingumo idėja, perdėtai nesureikšminant pačio paveikslo. Ši idėja labai artima Švč. Jėzaus širdies kultui – pamaldumui.

Kalbėdamas Gailestingumo metų tema, kardinolas sakė, kad kitų metų pradžioje - sausio mėnesį, Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopijos iš Vilniaus bus pristatytos kiekvienai Lietuvos vyskupijai. Tuo tarpu vietos vyskupas nuspręs kaip bus paminėti Gailestingumo metai konkrečioje vyskupijoje, mat bendrų nuorodų šia tema nėra. Eminencijos iniciatyva, planuojma sukurti internetinę svetainę, kurioje būtų publikuojama medžiaga katechezėms gailestingumo tema, kita informacija bei išleista knyga. Jo Eminencija sakė, jog kitais metais planuojama surengti Gielstingmo kongresą Vilniuje ir papasakojo apie planuojamus renginius.

Užbaigdamas savo mintis kardinolas sakė, jog reikia gailestingumo kiekvienam iš mūsų – visuomenei, kaip moko Viešpats: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). Kvietė aplankyti Gailestingumo šventovę Vilniuje asmeniškai ir su piligrimų grupėmis. Po to kardinolas atsakė į kunigų klausimus bei kartu su vietos vyskupu ir kunigais pietavo vyskupijos kurijoje.

Kaišiadorių vyskupijos kurija

« atgal