Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų diena (2010 11 25)

2010 m. spalio 25 d. Kaišiadoryse vyko vyskupijos Kunigų diena - nuolatinio ugdymo užsiėmimai. Šia proga pranešimą tema „Pal. Jurgio Matulaičio draugija kaip pastoracinis modelis parapijoje“ pristatė kun. Andrius Šidlauskas MIC ir ses. Viktorija Plečkaitytė MVS.

Kun. Andrius yra dviejų vienuolijų – Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Kunigų marijonų ir Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų – įkurtos ir kuruojamos Pal. Jurgio Matulaičio draugijos tarybos narys, o ses. Viktorija – jos sekretorė. (Pal. Jurgis Matulaitis yra tėvų Marijonų vienuolijos atnaujintojas ir Marijos vargdienių seserų vienuolijos steigėjas). Jie, drauge su kitais savo vienuolijų broliais ir seserimis bei pasauliečiais Draugijos tarybos nariais, rūpinasi šios draugijos veikla ir plėtra Lietuvoje. Pirmoji Draugijos užuomazga atsirado 2003 m., kuomet po G. Adomaitytės knygelės apie Pal. Jurgį Matulaitį „Kelio dulkės, baltos rožės“ (šią knygelę, kaip savo jubiliejinę 80-mečio dovaną Bažnyčiai, tais metais dideliu tiražu išleido Marijos vargdienių seserų vienuolija) pristatymo Kazlų Rūdos parapijoje ėmė rinktis grupelė tikinčiųjų, norinčių geriau pažinti Palaimintąjį. Grupelės veiklai į pagalba atėjusios Marijos vargdienių seserys panašią grupelę įkūrė ir Rumbonių parapijoje, kurioje pačios darbuojasi. 2007-aisiais, minint Pal. Jurgio beatifikacijos 20-ąsias metines, seserys, jau drauge su tėvais Marijonais, ryžosi pabandyti šią sėklą sėti plačiau. Jau abi vienuolijos drauge parengė Draugijos įstatus ir pradėjo rūpintis Draugijos plėtra, dvasiniu jos narių formavimu, pagalba skyrių atsakingiesiems. Steigiamasis Draugijos suvažiavimas, kuriame buvo išrinkta pirmoji Taryba, įvyko 2008 sausį. Šiuo metu veikia 13 Draugijos skyrių.

Pirmoje užsiėmimų dalyje apie parapiją, kaip bendruomenių bendruomenę kalbėjęs kun. Andrius MIC sakė, kad draugijos parapijoje – didelė pagalba klebonui, ypač mūsiškėje pastoracijoje, kur kunigas turi rūpintis asmeniškai viskuo, pradedant remontais ir baigiant liturgija. Parapiją, kaip bendruomenę, turėtų sudaryti atskiros, mažesnės bendruomenės, kad per jas kuo daugiau pasauliečių aktyviai dalyvautų savo tikėjimo bedruomenės gyvenime. Ši mintis buvo sava ir pačiam pal. Jurgiui Matulaičiui. Jo užrašuose skaitome: „Kunigas negali visur aprėpti, kad ir norėtų. Turi pagalbon dvasiškiams ateiti pasauliečiai, prisidėti prie svarbių svarbiausio darbo – tikro katalikiško mokslo skelbimo. Taigi, tarp kitų katalikiškų uždavinių, turėtų mums ypač rūpėti tikybos platinimas ir gynimas su pagalba pasauliečių žmonių. Būtų galima steigti tam tikras brolijas, draugijas, įstaigas...“ (Užrašai. 1911-03-05). Kaip sakė kun. Andrius, bendruomenių svarba turėtų išryškėti pastaraisiais laikais, kai įsigalėjo sekuliarizacija, o ir pati parapijos bendruomenė tapo neskaitlinga, išsibarsčiusi, nevienalytė, ypač provincijoje. Kai kur, susidaro įspūdis, parapija gyvuoja tik kaip struktūra. Šia proga jis priminė popiežiaus Pauliaus VI mintį: „Vertėtų tarti padrąsinantį žodį tikinčiųjų sąjungoms, sąjūdžiams ir grupėms, kurie yra atsidėję pamaldumo praktikoms, tiesioginiam apaštalavimui, labdarai ir pagalbai vargstantiems, krikščioniškam dalyvavimui žemiškuose reikaluose...“ (Catechesi Tradendae 70).

Kunigas tuo pačiu pasidalijo asmenine patirtimi, kaip Pal. Jurgio Matulaičio draugija reiškiasi Marijampolės šv. arkang. Mykolo parapijoje. Jis sakė, jog šioje parapijoje yra apie 100 draugijos narių. Jie daug pasitarnauja parapijos veikloje, kaip antai, atlaidų, konferencijų ir kitų renginių organizavime. Jie - aktyviausi parapijos narai. Kun. Andrius taip pat paminėjo ir jo bei kitose parapijose išsivysčiusius savotiškus „pastoracinius“ Draugijos veiklos vaisius. Pirmasis jų – ligonių pastoracija. Daugumoje skyrių į draugijos veiklą kviečiami įsijungti ir ligoniai. Esantieji institucijose – globos namuose – suburiami mėnesio susitikimui savoje pastogėje, kur apsilankantis grupelės vadovas padeda jiems skaityti pateiktą medžiagą ir dalintis tikėjimu. Ir pastarieji, ir namuose esantys ligoniai, kviečiami į Draugijos veiklą aktyviai jungtis malda, o kiti Draugijos nariai skatinami atrasti geriausią galimybę bent kartą per mėnesį aplankyti kiekvieną ligonį Draugijos narį ir nunešti jam mėsesio susitikimo medžiagą. Kol kas tik Marijampolės Šv. ark. Mykolo parapijoje susibūrė Pal. Jurgio Matulaičio draugijos studijų grupelė. Jos nariai, norintys giliau pažinti Bažnyčios mokymą, Šv. Raštą bei Palaimintojo raštus ir asmenį, be mėnesio susitikimų, renkasi į studijų vakarus, kurių metu skaito ir diskutuoja minėtus šaltinius pasirinkta tema, mokydamiesi rengti medžiagą, kuri galėtų būti naudojama mėnesio susitikimų metu vykstantiems tikėjimo pasidalimimams.

Pristatydami Draugijos veiklą, kun. Andrius ir ses. Viktorija atkreipė dėmesį, jog esminis Draugijos tikslas yra jos narių dvasinis ugdymas. Priemonės šiam ugdymui – asmeninis maldos įsipareigojimas ir kartą per mėnesį vykstantis skyriaus narių susitikimas, skirtas dalinimuisi tikėjimu pagal specialiai rengiamą medžiagą. Prelegentai pastebėjo, jog, kadangi medžiagos temų seka seka Katekizmo struktūrą, todėl mėnesio susitikimai taip pat tampa proga juose dalyvaujantiems sistemingiau ir giliau pažinti tikėjimo tiesas. Kita vertus, kievieno mėnesio medžiagoje naudojamos taip pat Šv. Rašto ištraukos, tuo būdu skatinant draugijiečius geriau pažinti Dievo Žodį ir, dalinantis tikėjimu, išmokti klausyti Dievo, prabylančio kiekvieno iš jų gyvenime.

Antrojoje užsiėmimų dalyje kalbėjusi ses. Viktorija MVS palietė keletą skirtingų su Draugijos veikla bei jos vaidmeniu parapijoje susijusių aspektų. Pirmiausia sesuo atkreipė dėmesį, jog Draugijos skyriaus veiklai parapijoje pradėti užtenka 2 – 3 asmenų ir padrąsino kunigus neatstumti šios ar bet kurios kitos draugijos ar tikinčiųjų grupelės steigimo parapijoje minties vien dėl to, kad iš karto gali neatsirasti didesnio skaičiaus aktyvių žmonių, įsipareigojančių tokiai veiklai. Kalbėdama apie parapijos klebono uždavinius Draugijos skyriaus veikloje, sesuo nurodė, jog visą organizacinį darbą, o taip pat ir mėnesio susitikimų vedimą, daugumoje skyrių puikiai atlieka pasauliečiai, tačiau pastebėjo, jog klebono vaidmuo ypač svarbus palaikant ir padrąsinant pasauliečius, ypač atpažįstant ir įgalinant tuos, kurie pasiryžta prisiimti skyriaus vadovo tarnystę, bei integruojant Draugijos veiklą į parapijos gyvenimą. Ses. Viktorija pabrėžė, jog, abi vienuolijos, per Draugijos tarybą, teikia nemažą nuolatinę dvasinę ir metodinę pagalbą Draugijos nariams ir ypač atsakingiesiems, pirmiausia rengdamos medžiagą mėnesių susitikimams, sukviesdamos skyrių vadovus į jiems skirtas ugdymo dienas ir rekolekcijų savaitgalius, o taip pat ir sudarydama galimybę visiems nariams dalyvauti susitelkimo dienose, vykstančiose jų pačių ar gretimose parapijose.

Baigdama ses. Viktorija pasidalijo savo darbo šioje bendruomenėje patirtimi. Ji pasakojo, jog, nors, daugumą Draugijos narių sudaro vyresnio amžiaus žmonės, dvasinio ugdymo ir, netgi, naujos katekizacijos bei evangelizacijos poreikis jų tarpe yra akivaizdus. Sesuo liudijo, jog, jau keleta metų susitikinėdama su Draugijos atsakingaisiais jiems skirtuose renginiuose, lankydama skyrių mėnesio susitikimo dienas ir vesdama susitelkimo dienas skyriuose mato ne tik tuos Draugijos veiklos vaisius, kuriuos, tartum, galima nuspėti: aktyvesnį tam tikro žmonių skaičiaus įsitraukimą į parapijos gyvenimą, sąmoningesnį dalyvavimą sakramentiniame Bažnyčios gyvenime, bet ir visai netikėtų. Patys draugijiečiai, o ir parapijų, kuriose veikia draugija, klebonai, pastebi, jog, mėnesio susitikimų metu puoselėjant dalinimosi tikėjimu kultūrą (skirtingą nuo diskusijos, ginčo, įtikinėjimo ir t.t.) bei maldą vieni kitų intencijomis, stiprinama viltis, į žmonių gyvenimus pamažu ateina daugiau džiaugsmo, didėja jų savivertė, bet taip pat ir gebėjimas priimti kitą ir kitokį, mažėja vietos apkalboms, smerkimui, teisimui.

Prieš atsisveikindami prelegentai kiekvienam dalyvavusiam įteikė bei pristatė rašytinės informacijos paketą, kurį, be Draugijos įstatų kopijos, taip pat sudarė mėnesio susitikimo medžiagos pavyzdys, pasiūlymas šio susitikimo struktūrai, gairės dalinimuisi tikėjimu bei atmintinė, įvardijanti keletą žingsnių, kurie galėtų padėti norint pradėti Draugijos skyriaus veiklą parapijoje.

Užsiėmimai baigėsi, kaip įprasta, kunigų pietumis Vyskupijos kurijoje su Ganytoju.

Kurijos kancleris

« atgal