Naujienos

Mons. dr. A. Jurevičius: Tikybos dėstymo Kaišiadorių vyskupijos mokyklose dvidešimtmečio apžvalga (2010 08 21)

Vos atgavus Lietuvai nepriklausomybę ir atsiradus galimybei mokyklose dėstyti tikybą, pirmieji į mokyklas dėstyti tikybos ėjo kunigai. Galime prisiminti, su kokiu didžiuliu entuziazmu buvo pradėta dėstyti tikyba: tuomet neturėjome tam pasiruošusių tikybos mokytojų, nebuvo paruošta tinkamų programų ar kitos metodinės medžiagos, trūko vadovėlių...

I. Kaišiadorių vyskupijos katechetikos centras

Nors kai kuriose mokyklose drąsesni kunigai ir vienuolės pradėjo dėstyti tikybą jau 1989-1990 mokslo metais, tačiau oficialiai tikyba integruota į mokyklų programas tik 1990 m. rugpjūčio 13 d. (LR Kultūros ir Švietimo ministro Įsakymas Nr. 141).

1990 m. kovo mėnesį Kaišiadorių vyskupo iniciatyva buvo įsteigtas ir kurijos patalpose įkurdintas tikybos mokymo metodinis kabinetas, kuriam vadovauti buvo pakviesta mokytoja Birutė Grižienė. Vėliau šis kabinetas imtas vadinti Katechetikos centru. Katechetikos centro veiklą koordinavo Kaišiadorių vyskupijos katechetikos komisija, susidedanti iš šių narių: kun. Petras Kavaliauskas MIC (pirmininkas), kun. Ladislovas Baliūnas SJ (sekretorius), kun. Vilius Viktoras Cukuras, kun. Robertas Grigas, kun. Česlovas Kavaliauskas, kan. Jonas Mintaučkis, kun. Hiliaras Misiūnas MIC, kun. Gediminas Tamošiūnas, p. Marytė Bagdonienė, ses. Ona Baliūnaitė, ses. Donata Meškauskaitė.

Kaišiadorių vyskupijoje kilo iniciatyva organizuoti tikybos mokytojų pasauliečių ruošimą, nes buvo akivaizdu, kad staiga atsiradusio didžiulio tikybos mokytojų poreikio kunigai nebeužpildys. Tuoj pat buvo pradėti savaitiniai, mėnesio, pusmečio teologijos ir katechetikos kursai mokytojams, kurie 1991 m. išaugo į neakivaizdinę aukštesniąją katechetų mokyklą prie Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos Teologijos fakulteto, kurioje mokslas truko ketverius metus. Šios mokyklos Kaišiadorių vyskupijos skyriuje teologijos, katechetikos ir kitų tikybos mokytojui reikalingų žinių įgijo ar turimas pagilino 71 tikybos mokytojas. Katechetų mokyklai Kaišiadoryse vadovavo kun. Petras Avižienis (1991-1995), kun. Rokas Puzonas (1995-1997), kun. Robertas Rumšas (1997-1999). Daug laiko tikybos mokytojų rengimui skyrė ir nuoširdžiai tuo rūpinosi kun. Česlovas Kavaliauskas (1923-1997), ilgus metus katechetams dėstęs mons. Vytautas Sidaras, kun. Jonas Zubrus SJ, kun. Valerijus Rudzinskas, kun. Gediminas Tamošiūnas ir kt.

Iki 1999 m. (kol buvo įsteigtas vyskupijos Jaunimo centras) Katechetikos centras rūpinosi vaikų bei jaunimo katalikiškomis organizacijomis, organizavo vaikams ir jaunimui piligrimines keliones, rengė vasaros stovyklas, padėjo užmegzti ryšius su užsienio jaunimu. Ilgus metus su vaikų ir jaunimo organizacijomis dirbo ses. Marytė Politikaitė MVS, kiek trumpiau – p. Danguolė Arnauskienė, ses. Zita Daubaraitė, ses. Onutė Petraškaitė MVS.

Glaudūs ryšiai Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centrą sieja su Magdeburgo (Vokietija) vyskupija. Bendradarbiaujant su Magdeburgo vyskupija buvo pradėtos rengti kasmetinės tarptautinės vasaros stovyklos jaunimui, o kun. dr. Gerhard Nachwei iniciatyva kasmet organizuojamos dvasinio ugdymo dienos tikybos mokytojams bei religinio ugdymo užsiėmimai vaikams.

Katechetikos centrui 1990-2000 m. vadovavo p. Birutė Grižienė, 2001-2007 m. ses. Viktorija Plečkaitytė MVS, o nuo 2007 m. vadovauja p. Rita Petkevičiūtė. Jai padeda neseniai į Katechetikos centro veiklą įsijungusi ses. Jurgita Jagminaitė FMA. Ilgametė Katechetikos centro darbuotoja, atsakinga už raštvedybą, statistiką, buhalteriją bei literatūros platinimą yra Valė Janonienė.

Katechetikos centras yra įkūręs dekanatuose metodinius būrelius (MB), kuriems vadovauja koordinatorės: Virginija Prašnykienė (Alytaus dekanato MB), Marytė Kuliešienė (Elektrėnų dekanato MB), Gražina Cvilikienė (Kaišiadorių dekanato MB), Jadvyga Lapelienė (Merkinės dekanato MB), Giedrutė Šironienė (Molėtų dekanato MB), Marija Nakraševičienė (Stakliškių dekanato MB), Nomeda Drazdienė (Širvintų dekanato MB).

II. Tikybos mokymas mokyklose

Nepriklausomybės atgavimo pradžioje buvo pastebimas didžiulis visuomenės susidomėjimas religija, o mokyklose tai pasireiškė didžiajai daugumai mokinių pasirenkant lankyti tikybą (1990 -1991 m. m. tikybos pamokas lankė 88% moksleivių). Bėgant laikui entuziazmas slūgo. Žvelgiant į 2009-2010 m. m. statistiką, Kaišiadorių vyskupijoje tikybą lankė 60,4% moksleivių. Gausiausiai tikybą mokiniai lanko Alytaus dekanato mokyklose (67,9%), o mažiausiai mokinių tikybą renkasi Molėtų dekanato mokyklose (48,7%). Gausiausiai tikybą lanko 3-4 klasių mokiniai, o vyresnėse klasėse tikybą lankančių skaičius mažėja.

Žvelgiant į tikybos mokytojus, 2009-2010 m. m. Kaišiadorių vyskupijos mokyklose dirbo 82 tikybos mokytojai. Įdomu pastebėti, kad tik trys iš jų kunigai, o visi kiti – pasauliečiai. Būti tikybos mokytoju nėra lengva, nes tam reikalinga turėti tiek pedagoginį tiek teologinį išsilavinimą. Galima pasidžiaugti, kad 19 tikybos mokytojų turi aukštąjį teologijos ar katechetikos išsilavinimą, 44 - aukštesnįjį tikybos mokytojų išsilavinimą, o 19 – baigę trumpuosius katechetų kursus. Žvelgiant į tikybos mokytojų pedagoginį išsilavinimą padėtis yra kiek geresnė, nes 46 tikybos mokytojai turi aukštąjį, kiti – aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą. Vertinant kvalifikaciniu požiūriu, 5 tikybos mokytojai turi metodininko, 27 – vyr. mokytojo, o 50 – mokytojo kvalifikaciją.

Katechetikos centras palaiko glaudžius santykius ir dalykinius ryšius su rajonų švietimo skyriais, lanko mokyklas, stebi tikybos mokytojų darbą, teikia vertingų metodinių patarimų.

III. Tikybos mokymo perspektyvos Kaišiadorių vyskupijoje

Švenčiant tikybos dėstymo Lietuvos mokyklose 20-metį norisi žvelgti ne tiek į praeitį, kiek į dabartį ir truputėlį net ir į ateitį. Kadangi Kaišiadorių vyskupijoje nėra didelių miestų ar stambių pramonės centrų, bet didžiąją dalį parapijų sudaro bažnytkaimiai, ypač mažėja jaunų šeimų skaičius, nes jauni žmonės iškeliauja į didmiesčius ar net svetur ieškodami darbo bei didesnių galimybių save išreikšti. Per pastaruosius metus praūžusi švietimo reforma dalį parapijų paliko be vidurinių, pagrindinių ar net pradinių mokyklų. Mokykla kaime buvo vienintelis kultūros židinys, kviečiantis pasinaudoti biblioteka, kartu švęsti kalendorines metų šventes ar kitus susibūrimus. Per pastarąjį dvidešimtmetį kaimas išgyveno ne vieną smūgį: kolūkių, bendrovių, kultūros namų, o dabar - mokyklų uždarymas.

Statistiškai žvelgiant Kaišiadorių vyskupijos teritorijoje 1999 m. veikė 157 bendrojo lavinimo mokyklos, 2005 m. – 124 mokyklos, o 2010 m. teliko tik 89 mokyklos. Pagrindinė mokyklų uždarymo kaimo vietovėse ir miesteliuose priežastis yra mokinių skaičiaus mažėjimas: 1999 m. – 33.788, 2005 m. – 21.639, 2010 m. – 16.785 mokiniai. Tikybos mokytojų skaičius taip pat mažėjo: 1999 m. – 168, 2005 m. – 124, o 2010 m. – 82 tikybos mokytojai.

Viltingai nuteikia žinia, jog daugėja mokinių lankančių tikybą: 1999 m. tikybą lankė 49,03%, 2005 m. - 55,63%, o 2010 m. – 60,4%. Nors mokinių skaičius mažėja, tačiau tikybos populiarumas auga. Tai susiję tiek su tikybos mokytojų kvalifikacijos kilimu tiek su tikybos programų patrauklumu. Ši tendencija reikalauja ir toliau iš tikybos mokytojų nenuleisti rankų, bet metodiškai ir planingai dirbant pasinaudoti visais naujausiais pedagogikos bei vaikų psichologijos mokslo pasiekimais, kad tikybos dėstymas neprarastų savo patrauklumo. Reikia išradingumo perteikti jaunajai kartai Evangeliją, kuri yra tokia „sena“, o kartu ir labai nauja.

Būtina atkreipti dėmesį į Katechetikos centro organizuojamus renginius, mokymus, metodinio bei dvasinio lavinimo užsiėmimus, be kurių kūrybiškas ir įdomus pedagogo darbas gali tapti pilka kasdienybe. Vyskupijos mastu organizuojami renginiai neturi galimybių atsiliepti aktualiai į konkrečią situaciją, todėl būtina suaktyvinti dekanatuose esančių metodinių būrelių veiklą: reguliariai rinktis būreliuose ir dalintis profesine bei tikėjimo patirtimi. Darbuojantis Kristaus vynuogyno – Bažnyčios pasiuntinybėje (tikybos mokytojai juk turi kanoninį siuntimą Bažnyčios vardu perteikti Kristaus mokslą) svarbu jausti ir parapijinės bendruomenės palaikymą, todėl tikybos mokytojai tebus ir aktyvūs parapijinės bendruomenės nariai. Dalyvaujant parapijos veikloje labiausiai išryškėja asmeninis tikėjimo liudijimas, kuris yra nepamainomas sėkmingo darbo mokykloje garantas.

PABAIGA

Šio pranešimo pabaigoje man vėl norisi grįžti prie pradžios, kuomet buvo daug gražių norų, daug entuziazmo, nors metodikos ir priemonių labai trūko. Man ši situacija panaši į krikščionybės ir kartu Bažnyčios pradžią, kurią kartu su prel. Antanu Rubšiu (1923-2002) galime pavadinti sąjūdžiu, kuris po kelių dešimtmečių peraugo į organizaciją. Kiekviena organizacija turi savo struktūrą, darbo priemones ir metodus, bet labai dažnai organizuotai struktūrai trūksta charizmatiškumo, veržlumo ir kūrybiškumo.

Linkiu Jums, gerbiami tikybos mokytojai ir katechetai nepraprasti to, kas buvo pradžioje, nepalikti savo „pirmosios meilės“ (plg. Apr 2,4), bet nuolat semtis jėgų iš mūsų Didžiojo Mokytojo Jėzaus Kristaus ir nestokoti džiaugsmo, kad galime dalytis tikėjimu.

Pasinaudota: Ses. Laimutė Rimkevičiūtė, Tikybos mokymo dešimtmetis 1990-2000, 2001. Birutė Grižienė, Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centrui – 10, Kaišiadorys 2000. Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centro archyvas. Kaišiadorių vyskupo Ad limina pranešimas 1999-2005 m.

« atgal