Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų diena (2010-03-10)

2010 m. vasario 10 d. Kaišiadoryse vyko vyskupijos Kunigų diena - nuolatinio ugdymo užsiėmimai. Pirmojoje užsiėmimų dalyje kalbėjo br. kun. Ramūnas Mizgiris OFM tema „Apie Atgailos sakramentą“. Pradžioje prelegentas atkreipė dėmesį į pop. Benedikto XVI katechezę apie kunigystę. Ši katechezė buvo paskelbta iš kart po kunigystės metų paskelbimo, praeitais metais liepos 1 d. Tame tekste Popiežius pamini, kad krikščionybė nėra kažkokia etika ar didi idėja, bet susitikimas su tam tikru įvykiu, su gyvu Asmeniu, su Jėzumi Kristumi, kuris atveria mūsų gyvenimui naują horizontą, duoda naują kryptį.

Po to prelegentas kalbėjo apie „post susirinkiminę krizę“, palietė vieną kitą priežastį, kurios įtakojo Bažnyčios krizę po Vatikano II Susirinkimo. Jis sakė, jog problema nėra Vatikano II Susirinkimas, bet – jo interpretacija, klaidingai suprastas Bažnyčios atsivėrimas pasauliui. Supasaulėjimas įžengė į daugumos kunigų ir vienuolių mąstyseną, sumaišius tai su modernumu, su priėjimu prie šiandienio pasaulio, manant, jog tokiu būdu Evangelija taps labiau suprantamesnė, o bažnyčios pradės pilnėti. Šiandien dažnai Bažnyčia, seminarijos, vienuolynai dejuoja, kad nėra pašaukimų, kad sunku skelbti Evangeliją šių dienų sekuliarizuotam pasauliui, žodžiu, suprask, jog kalta šių dienų visuomenė. Bet jeigu kunigai ir vienuoliai nebeturi gyvosios tikėjimo patirties ir radikalumo, tada, kaip sako Jėzus, druska netenka sūrumo, ji niekam netinka (plg. Mt 5, 13). Taigi, iššūkiai, kuriuos patiriame, kyla ne tik iš išorinio pasaulio, bet iš mūsų širdies, iš mūsų mąstymo, kuris ir formuoja bažnytinę aplinką. Vienas iš iššūkių yra išpažintis, atgaila, dvasinis pokalbis. Čia mes matome irgi akivaizdžią krizę, ypač Vakaruose, kur Susitaikinimo sakramentą mažai kas bepriima. Žmonių nusigręžimas nuo šio sakramento, buvo tik pasekmė to, kad tarp pačių kunigų atsirado visai naujas požiūris į šį sakramentą, skirtingas nuo Bažnyčios mokymo. Kai kunigas pats nebemato prasmės atlikti išpažinties, tai visai normalu, kad ir tikintieji nutolsta nuo šio sakramento.

Prelegentas taip pat atkreipė dėmesį į nuodėmės pajautos praradimą, kuris sąlygoja Atgailos sakramento nuvertėjimą. Mat egzistuoja polinkis su vidiniu gyvenimu susijusius klausimus bei motyvus traktuoti vien psichologiniu požiūriu, aiškinant sąžinės priekaištą vien tik kaip neurologinį sutrikimą. Nuodėmės pajauta taip pat lengvai išnyksta veikiant iš tam tikro istorinio reliatyvizmo kylančiai etikai. Tai gali būti etika, daranti moralinę normą reliatyvią, neigiant jos absoliučią bei besąlygišką vertę. Nuodėmės pajautos praradimas yra Dievo neigimo rezultatas. Ir tai vyksta ne tik ateizmo, bet ir sekuliarizmo pavidalu: jei nuodėmė yra sūniško ryšio su Dievu nutraukimas norint gyventi už klusnumo jam ribų, tai nusidėti reiškia netik neigti Dievą, bet ir gyventi taip, tartum jo nebūtų, pašalinti jį iš savo kasdienio gyvenimo.

Apibendrindamas savo pranešimą prelegentas sakė, jog galima tikėtis, kad išganingoji nuodėmės pajauta vėl atgims, pirmiausia krikščioniškame ir bažnytiniame pasaulyje. Ir prie to prisideda: gera biblinė katechezė, dėmesingas ir pasitikėjimo kupinas įsiklausymas į Bažnyčios magisteriumą, kuris nepaliaujamai teikia šviesą sąžinėms bei vis rūpestingesnis Atgailos sakramento praktikavimas...

Antrojoje užsiėmimų dalyje kalbėjo mons. dek. Jonas Dalinevičius, Birštono parapijos klebonas, ir kun. dek. Kęstutis Kazlauskas, Molėtų parapijos klebonas; jie pasidalino Europos Sąjungos fondų teikiamos paramos parapijų projektams patirtimi.

Kalbėję kunigai pabrėžė, jog siekiant šios paramos labai svarbu deramai parengti projektą, kuris nevisada paraidiškai atitiks parapijos poreikius, tačiau, įgyvendinus, galimai pasitarnaus parapijai, kaip antai Molėtų parapijos bažnyčios geodezinis šildymas, kurio projektą finansavo atitinkamas fondas. Pagrindinis pastarojo finansavimo tikslas – aplinkos netešiantis šildymo šaltinis, tuo tarpu bažnyčios apšildymas – antraeilis. Rengiant tokio pobūdžio projektus taip pat labai svarbu juridinio asmens finansų valdymo patirtis, mat parapijos Lietuvoje, nors ir turi juridinio asmens statusą, tačiau tvarkosi išskirtinai pagal vidaus taisykles. Todėl tokia formuluotė varžantis su kitais projektais gali turėti neigiamos reikšmės. Čia gali pagelbėti juridinio civilinio asmens statusas, kaip antai, viešoji įstaiga ar asociacija įsteigta parapijos, kuri be jokių išimčių savo finansus privalo tvarkyti laikantis LR įstatymų.

Užsiėmimai baigėsi, kaip įprasta, kunigų pietumis Vyskupijos kurijoje su ganytoju.

Kurijos kancleris

« atgal