Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų diena (2010 01 26)

2010 m. sausio 26 d. Kaišiadoryse vyko vyskupijos Kunigų diena - nuolatinio ugdymo užsiėmimai. Pirmojoje užsiėmimų dalyje kalbėjo Baltriškių Tiberiados bendruomenės kun. Egidijus Charue ir br. Bartas Pauwels. Lietuvoje Tiberiados bendruomenė įsikūrė 2001 m. Baltriškių kaime, prie Zarasų. Pagrindinė bendruomenės misija yra darbas su jaunimu bei šeimomis.

Tiberiados bendruomenės broliai pasidalijo su Kaišiadorių vyskupijos kunigais pastoracinio darbo patirtimi, kurią vykdo bendruomenėje ir apaštalaudami. Kaip minėjo broliai, jiems tenka dažnai vykti į mokyklas, kur juos pakviečia programose dalyvavę mokytojai ar mokiniai; taip pat skiria didelį dėmesį šeimoms – lanko pažįstamus asmenis, kurie atsiliepia į jų kvietimus dalyvauti programose. Kunigams pasiteiravus, kokios pastoracinės praktikos imasi lankydamiesi šeimose, broliai atsakė, jog visų pirma kartu meldžiasi ir stengiasi pasišnekučiuoti su visais šeimos nariais. Mat nedideliame žmonių rate, tokiame kaip šeima, asmenys jaučiasi atviresni, gali pateikti jiems aktualius dvasinio gyvenimo klausimus. Svarbiausiai - leisti žmonėms išsikalbėti, sakė broliai. Tuo pačiu pabrėžė, jog šeima yra maldos vieta. Mokyklose taip pat svarbu kalbėti, mat dauguma jaunų žmonių – moksleiviai labai mažai žino apie katalikų tikėjimo esmę, tiesas ir praktikas, krikščioniškos šeimos prasmę. Tai reiškia, kad tikybos pamokose dėstomos žinios nėra pakankamos ar nepakankamai įsisavinamos. Paklausus apie tikėjimo sklaidą Lietuvoje, broliai sakė, jog mūsų krašte žmonės vis dar trokšta išgirsti Gerąją naujieną. Tą pat liudija sociologinių apklausų duomenys - 80 % gyventojų atviri Bažnyčiai, bando save su ja identifikuoti. Jie pabrėžė, jog Lietuvoje reikia daug daugiau Gerosios naujienos skelbėjų, reikia kerigminio – iš pagrindų skelbimo, reikia Naujosios evangelizacijos, kuriai kvietė Jonas Paulius II. Jie taip pat atkreipė dėmesį į džiaugsmą skelbiant Gerąją naujieną. Rūstus, piktas, moralizuojantis skelbimas – negalimas, kadangi Šv. Dvasios vaisius yra džiaugsmas. Kunigas turi imtis evangelizacijos – eiti pas žmones ir kitus kviesti evangelizuoti; laikai, kai patys žmonės ateidavo pas kunigą, jau praėjo, sakė broliai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje krikščioniškas tikėjimas tai tradicijų rinkinys.

Paklausus, kaip vertina nūdienos Europos visuomenės neigiamas nuostatas krikščionybės atžvilgiu, broliai atsakė, jog, susidaro įspūdis, kad Europa išgyvena paauglystės metus, kai viską bando neigti, nebelikę autoritetų ir t.t. Tačiau būkime atidūs, paauglystės laikas praeina ir žmonės imasi to, kas išlieka visą gyvenimą, kas yra tvirta, vertinga, autoritetinga...

Kalbėdami apie tikinčiųjų bendruomenę, jie sakė, jog socialinė katalikybė, kai formaliais saitais žmonės bandė susisieti ar buvo susieti su Bažnyčia – praeitis. Šiandien tikinčiųjų bendruomenę sudaro tik tie žmonės, kurie meldžiasi, kurie ieško ir užmezga asmeninį ryšį – santykį su Viešpačiu ir tarpusavyje. Galiausiai tokia bendruomenė tampa vieta, kur žmonės gali ir atranda Kristų. Kitokia bendruomenė, apart tikinčiųjų, ir negalima Bažnyčioje, sakė broliai.

Antrojoje užsiėmimų dalyje kalbėjo kun. Jurgis Kazlauskas, Labanoro parapijos administratorius. Jis papasakojo apie Labanoro parapiją ištikusią nelaimę – bažnyčios gaisrą, taip pat tvarkymosi darbus po gaiso. Minėjo, jog dar nebaigtas bažnyčios gaisro priežasčių tyrimas, todėl atsakymo, dėl ko užsidegė bažnyčia vis dar nėra. Taip pat paminėjo, kiek šiuo metu yra paukota lėšų bažnyčios atstatymui, be to sakė, jog vienas parapijietis padovanojo medienos, kurios, tikėtina pakaks bažnyčios sienoms suręsti. Jis sakė, jog bažnyčios atstatymu labai rūpinasi vietos seniūnas, aktyvus, geranoriškas žmogus. Po to kun. J. Kazlauskas atsakė į kunigų klausimus.

Kun. A. G. Tamošiūnas sakė, jog nors pastaruoju metu vis pasigirsta kalbos, kad Labanoro bažnyčios atstatymo darbai savitiksliai, mat parapijoje gyvena labai mažai žmonių, jiems susiburti pakaktų ir parapijos namų, derėtų atkreipti dėmesį į Labanoro bažnyčią kaip piligrimystės vietą, kuri žinoma nuo 18 šimtmečio. Juk vietos vyskupo pastarojo meto pastangos atgaivinti šią tradiciją, tai yra, kiekvieno mėnesio 8 dieną susiburti prie Labanoro Marijos paveikslo Eucharistijos šventimui jau davė pirmuosius vaisius – šia proga į bažnyčią atvykdavo nemaža tikinčiųjų, dargi iš kitų Lietuvos vietovių. Galiausiai po gaisro kilęs vajus atstatyti bažnyčią, tikėtina, taip pat yra šios prasmingos ir dvasingos tradicijos dalis.

Vėliau kalbėjęs Kaišiadorių vyskupo generalvikaras mons. dr. A. Jurevičius pristatė kunigams Kaišiadorių vyskupo laišką 2010 m. gavėnios pradžiai. Kaip sakė generalvikaras, šiame laiške vyskupas ragina kunigus prasmingai iniciatyvai - Pelenų dieną pabarstyti tikinčiuosius Labanoro parapijiečių surinktais sudegusios bažnyčios pelenais. „Pelenai – trapumo, laikinumo bei nusižeminimo simbolis, tepaskatina mus uoliai ir dvasingai išgyventi šią gavėnią, o taip pat nepamiršti mūsų tikėjimo brolių bei sesių, kuriems tie pelenai atnešė daug širdgėlos“, sakoma laiške. Vyskupas taip pat kviečia būti solidariais su tais vyskupijos tikinčiaisiais, kuriuos ištiko gaisro nelaimė ir pagal galimybes paremti materialiai jų bažnyčios atstatymo darbus.

Pabaigoje kalbėjęs Kaišiadorių vyskupas kunigams sakė, jog šiais, tai yra, Kunigų metais jis planuoja aplankyti kiekvieną kunigą asmeniškai; norėtų pasikalbėti, pasižiūrėti į jų buitį, šiokiadienių darbotvarkę. Taip pat priminė dekanų pareigą organizuoti kunigų susitikimus dekanatuose, kuriuos tradiciškai žiemos metu organizuoja vietos dekanas. Paaiškino, ką tikisi matyti ir išgirsti šių susibūrimų metu. Vyskupas tuo pačiu išplatino klebonams nurodas iki šių metų gavėnios surengti rinkliavas parapijų bažnyčiose pagalbai nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Haityje, o surinktus pinigus pristatyti į Vyskupijos kuriją; jie bus perduoti Apaštaliniam nuncijui Lietuvoje.

Užsiėmimai baigėsi, kaip įprasta, pietumis Vyskupijos kurijoje su ganytoju – Vyskupu ir svečiais.

Kurijos kancleris

« atgal