Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų diena (2009 05 20)

2009 m. gegužės 20 d. Kaišiadoryse vyko vyskupijos Kunigų diena - nuolatinio formavimo užsiėmimai. Pirmojoje užsiėmimų dalyje kalbėjo br. kunigas Arūnas Peškaitis OFM, Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas, taip pat nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionas.

Jo pašnekesio tema buvo „Evangelizacija nūdienoje“. Kalbėdamas šia tema, kunigas, visų pirma, atkreipė dėmesį į miesto ir kaimo pastoracijos – sielovados skirtumus Lietuvoje. Miesto visuomenė – daugiasluoksnė, pvz., kun. A. Peškaičio vadovaujamoje parapijoje - Vilniaus Užupio rajone gyvena neturtingi menininkai ir turtingi verslininkai, žymūs politikai ir paprasti žmonės - darbininkai... Kaime padėtis kitokia: čia visuomenė daugiau ar mažiaus unifikuota, be to, lengviau aprėpiama teritorijos prasme. Kita svarbi detalė, sakė prelegentas, jog mieste parapinė veikla daugiau sukoncentruota į pačią bažnyčią ir joje vykdomas programas; čia žmonės, kokioje teritorijoje begyventų, gali lengvai pasirinkti patinkančią bažnyčią ar joje vykdomą sielovados programą; parapinė teritorija mieste retai turi praktinės reikšmės.

Kalbėdamas apie pastoracijos darbininkus – kunigus, kun. A. Peškaitis atkreipė dėmesį į santykio su žmonėmis svarbą pastoracijoje. Visų pirma labai svarbu išklausyti žmogų. Dažniausiai žmogus ateina į bažnyčią dėl santykio, kurio kitur nepatyrė, todėl kunigas turi atstovauti visai kitokį santykį, nei įstaigos tarnautojas... Šiandienos evangelizacija prasideda nuo santykio, mat žodis be santykio vis mažiau ką nors reiškia, sakė prelegentas. Turbūt ir žiniasklaida dėl šios priežasties netolimoje ateityje patirs sunkmetį... Kunigas atkreipė dėmesį į Jėzų! Kaip liudija Evangelija, Jėzus ano meto visuomenėje kūrė kitokį nei buvo įprasta santykį su žmonėmis – atviresnį, jautresnį, mažiau stereotipišką (bendrauti tik taip, kaip įprasta...). Tai aiškiai matosi Jėzaus santykiuose su trijų kategorijų žmonėmis: moterimis, kurios ano meto visuomenėje nebuvo lygiavertės vyrams, muitininkais, kurie tarnavo svetimiesiems (taip pat svetimiems dievams, mat mokesčių rinkimas Romos imperatoriui prilygo aukojimui pagonių dievui) ir vaikais, kurie ano meto visuomenėje praktiškai neturėjo jokios aiškios vietos - pozicijos. Su visais šiais žmonėmis Jėzus užmezga draugiškus santykius. „Aš tavęs nepasmerksiu“, - sako Jėzus; tai reiškia, kad Jis priima asmenį tokioje situacijoje, kokioje jis yra ir tik po to pateikia reikalavimus keistis: „Eik ir daugiau nenusidėk“. Kitoje vietoje Jėzus sako: „Būkite kaip vaikai“, tai yra būkite nuolankūs, atviri, maži, pasitikintys... Jėzaus santykis nėra sąlygotas stereotipų. Tuo tarpu šiandienos visuomenė sukaustyta stereotipų, pvz., žiniasklaidoje nuskamba komentarai, su kuo kunigui dera, o su kuo nedera bendrauti arba turtuolį ekonominė krizė paskatina žudytis, mat nusileisti žemiau jis negali ir t.t.

Reikia atvirumo sau pačiam ir nuoširdumo, sakė kun. A. Peškaitis. Kaip liudijo prelegentas, vienas jaunuolis, kuris lankėsi pas jį dėl dvasinio palydėjimo, prasitarė, jog bendraudamas su kunigu jis jaučiasi natūraliai, kitaip nei visuomenėje – „kur turi atrodyti toks ar kitoks“ (pavyzdingas, darbštus ir t.t.)... Pasiruošimas pabūti su žmogumi yra labai svarbus kunigui!

Baigdamas savo pašnekesį prelegentas užsiminė apie kunigo tapatybę. Jis pabrėžė seno kunigo apibūdinimo - „alter Christus“ (antrasis, kitas Kristus) svarbą. Šiandien kunigas nelabai gali kur nors pasislėpti, pav., už lotynų kalbos, ar švęsdamas pamaldas nugara į žmones. Šiandien kunigui reikia Kristaus atvirumo ir išgelbėjimo, kurį Dievas vykdo per kunigą. Be to kunigas turi nepasiduoti šnekoms tik apie šį pasaulį, kuris pavergia žmones...

Pabaigoje kun. A. Peškaitis atsakė į kunigų klausimus. Į klausimą, kas yra „populiarus kunigas“ Lietuvoje, prelegentas atsakė: turbūt „kunigas savimyla“...

Antroje užsiėmimų dalyje Kaišiadorių vyskupo generalvikaras pristatė vyskupijos kunigams nuorodas dėl Žodžio liturgijos giedojimų. Jis pabrėžė, jog psalmės po pirmojo Mišių skaitinio savo nuožiūra atsisakyti ar iškeisti į kitokius nebiblinius tekstus negalima, nes ji yra integrali Žodžio liturgijos dalis. Psalmė turi būti skaitoma arba giedama iš sakyklos, kur skaitomi Šv. Rašto skaitiniai. Tuo tarpu Aleliuja (prieš Evangeliją) kreipinys gali būti giedamas ir nuo vargonų. Labai svarbu, kad psalmės atliepą bei Aleliuja giedotų visa bendruomenė; tuo pačiu dera daug dėmesio skirti ir kitoms žmonių aklamacijoms – psalmių giedojimui, priegiesmiams ir giesmėms. Šia proga taip pat buvo pristatytas naujas giesmynas Mišioms – „Katalikų giesmynas“ ir tvarka, kaip juo naudotis pamaldose, kiek jų turėtų įsigyti parapijos ir kt.

Po to kalbėjo Kaišiadorių vyskupas, taip pat Vyskupijos pastoracinių centrų – Jaunimo ir Katechetikos – atstovai; jie pristatė savus pranešimus kunigams.

Užsiėmimai baigėsi, kaip įprasta, pietumis Vyskupijos kurijoje su ganytoju – Vyskupu. Šia proga konfratrai pasveikino kunigus, kurie šiemet švenčiančia kunigystės 25-mečio jubiliejų.

Kurijos kancleris

« atgal