Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų susirinkimas (2007 02 22)

Vasario 22 d. Kaišiadorių vyskupijos sielovados centre vyko Kaišiadorių vyskupijos kunigų pastoracinio ugdymo užsiėmimas; šį kartą kunigų užsiėmimai sutapo su kun. Česlovo Kavaliausko, Šv. Rašto NT vertėjo, teologo, poeto, 10-ųjų mirties metinių sukaktimi.

Pagrindinį pranešimą vyskupijos kunigams šį kartą skaitė kun. Juozapas Minderis iš Vilniaus, Biblijos instituto Romoje Šv. Rašto licenciatas. Jo pranešimo tema - „Šv. Raštas kunigo pastoracijoje“. Prelegentas pradžioje priminė Lietuvos vyskupų laišką „Dievo žodis mūsų gyvenime“ (2006 12 03), teigdamas, jog Dievo žodis turi persmelkti visą kunigo vadovaujamą parapijos gyvenimą. Sakydamas, jog Kaišiadorių vyskupijoje parapijos mažos, pavyzdžiui, lyginant jas su Vilniumi ar kitais Lietuvos miestais, prelegentas atkreipė dėmesį į tai, jog čia galima geriau nei kur kitur išgyventi parapijos kaip šeimos - mažos bendruomenės - dvasią, kur Dievo žodis gali gana giliai įleisti šakinis. O tikėjimo perdavimo metodika pasinaudojant Šv. Raštu galėtų būti kad ir tokia: pradžioje skaitomas Šv. Raštas, po to juo dalinamasi tarpusavyje mažose ar didesnėse grupelėse...

Kun. J. Minderis atkreipė dėmesį į tai, jog artimiausiame vyskupų sinode, kuris vyks Romoje, taip pat bus kalbama apie Dievo žodžio svarbą žmogaus gyvenime. Artėjant šiam sinodui, labai prasminga jau dabar atkreipti dėmesį į šią temą ir jos reikšmę kunigo pastoracijoje: atgaivinti Biblijos dvasią parapijoje, vesti tikinčiuosius į gilumą vadovaujantis Dievo žodžiu.

Toliau kalbėdamas prelegentas pasidalino savo praktine patirtimi. Vilniuje, kur eina vienos bažnyčios rektoriaus pareigas, jam pavyko suburti nedidelę Šv. Rašto maldos grupelę. Kuriant šią grupelę labai daug pastangų nereikėjo; svarbiausia, kaip sakė prelegentas, pasitikėti žmonių gera valia, nuoširdumu, atvirumu ir jungtis su jais bendram tikslui – bendrai melstis, skaityti Šv. Raštą. Šios grupelės kelyje, bent jo pradžioje, labai svarbus kunigo vaidmuo; jis - kaip tas tinklas, užgriebiantis žuvų, ar ganytojas, kurio balsą girdi ganomieji; galiausiai, toks kunigo pakvietimas liudija jo tapatybę – kuo jis gyvena, kas jam svarbiausia ir t.t. Jo vadovaujamoje maldos grupėje, kalbėjo kunigas, neapleistinos šios maldos dalys: Šv. Rašto skaitymas, teksto apmąstymas, dalinimasis, tyla ir malda...

Kaip būtų galima kitose parapijos veiklos srityse skleisti Dievo žodį, kunigas sakėsi neturintis daug patirties, tačiau viena kita mintimi pasidalijo. Pavyzdžiui, mokykloje kunigas nebūtinai turi imtis pats dėstyti tikybos dalykus, tačiau paremti tikybos mokytoją, palaikyti šiltus ryšius su mokyklos vadovu – labai svarbu. Visų pirma, juos dera stiprinti Dievo žodžiu, o esant galimybei, ir visai mokyklos bendruomenei galima artimiau pristatyti Šv. Raštą, kaip Dievo žodį, pasidalinti asmenine patirtimi, kaip tai liečia ar gali paliesti žmogaus širdį ir gyvenimą...

Kalbėdamas apie Šv. Rašto knygą, kunigas sakė, jog ši knyga jam primena Tabernakulį, kuriame slypi gyvasis Dievas. „Skaitydamas ją aš susipažįstu ne tik su kalbos įmantrybėmis, istorinėmis realijomis, bet ir su asmeniu - Dievu, kuris gali keisti ir keičia mano gyvenimą“ - sakė kunigas.

Užbaigdamas savo pašnekėsį kun. J. Minderis atkreipė kunigų dėmesį į popiežiaus Benedikto XV 1917 m. paskelbtą encikliką „Humane generis redemtionis“. Tai retai prisimenamas dokumentas, tačiau aktualus ir šiandien. Jau šio dokumento preambulėje nuskamba raktinė mintis: „Apaštalų skelbimas atnaujino žemės veidą“...

Po paskaitos Sielovados centre kunigai susibūrė vyskupijos katedroje šv. Mišioms už kunigą Česlovą Kavaliauską. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, pamokslą sakė kun. t. dr. Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras. Savo pamoksle apie kun. Česlovą Kavaliauską jis aptarė šias jo dvasinio – kūrybinio gyvenimo paskatas: „Pažinti tiesą iš šaltinių“, „Ieškoti tiesos moksle ir tikėjime“, „Būti gyvu Kristaus prisikėlimo liudytoju“, „Dalyvauti Marijos mistikoje“ ir „Ne mes pasaulio vidurys“. Užbaigdamas savo pamokslą kun. Algirdas sakė: „Nepaisant visų savo nuopelnų Lietuvos Bažnyčiai ir kultūrai, kun. Česlovas pranašiškai rašė: „ne mes pasaulio vidurys“. Tad paradoksalu, kad šio didžiojo žmogaus mirties dešimtmečio paminėjimas vyksta ne mokslo akademijose, universitetų salėse ar teologijos mokyklose, bet mažiausioje Lietuvoje Kaišiadorių vyskupijoje. Tikrai ne veltui jis anuomet yra rašęs, kad tai jo pamilta Vyskupija, kuri jam tapo „šlovingais dvasiniais namais“ (visą pamokslą galima rasti inter. svetainėje http://kaisiadorys.lcn.lt/). Po Mišių kunigai apžiūrėjo kun. Č. Kavaliausko mirties sukakčiai skirtą parodą katedroje (nuo šių metų vasario 26 d. ši paroda visą mėnesį bus eksponuojama Birštono sakraliniame muziejuje); išskirtinis parodos eksponatas - kun. Č.Kavaliausko įrašas: graikiškos – lotyniškos Biblijos viršelyje nurodoma tiksli vertimo į lietuvių kalbą data: „Pradėta versti 1967. kovo 21. [...] 1971. V. 7 baigiau versti!“. Pirmoji šio vertimo laida Lietuvoje pasirodė 1972 m.

Kaišiadorių vyskupijos kurija

« atgal