Naujienos

ŽOLINĖS atlaidai Pivašiūnuose (2018)

Kaip ir kasmet, Žolinės atlaidus Pivašiūnuose, kurie trunka net aštuonetą dienų, aplankė gausus būrys piligrimų. Keliaujančią Bažnyčią įkūnijo Kaišiadorių vyskupijos Jaunimo centro organizuota jaunimo stovykla Varkalėse – Užuguosčio parapijoje ir piligriminis žygis į Pivašiūnus. Programai vadovavo kun. Rolandas Bičkauskas, talkino vyskupijos seminaristai – Gintas Petkevičius, Edvardas Česonis ir Tautvydas Dikčius. Šių metų tema buvo pasirinkti Evangelijos žodžiai iš popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo paraginimo „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ (Mt 5, 12). Apie šešiasdešimt jaunuolių tris dienas Varkalių stovyklavietėje klausėsi mokymų apie viltį (kalbėjo kun. K. Dvareckas), sakramentus ir maldą (kalbėjo kun. P. Tekorius), o kelyje vyko šlovinimo vakaras, švęstas Sutaikinimo sakramentas, šv. Mišios. Keliaudami piligrimai aplankė Užuguosčio, Aukštadvario, Onuškio ir Dusmenų parapijų bažnyčias, jų ryžtą Viešpats išbandė saulės kaitra, lietumi. Pivašiūnuose jaunuoliai dalyvavo Žolinės išvakarių liturgijoje, o pagrindinę dieną savanoriavo patarnaudami liturgijoje ir gausiai susibūrusiems maldininkams.

Pagrindinę Žolinės Pivašiūnuose atlaidų dieną buvo meldžiamasi už popiežių Pranciškų ir jo apaštališkąją kelionę į Lietuvą. Tuo pat minėta malonėmis garsaus Švč. M. Marijos – Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vainikavimo 30-čio sukaktis. Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II pašventintomis karūnomis 1988 m. Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslą vainikavo kard. Vincentas Sladkevičius ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Šis, jau nuo II a. krikščionims žinomas Marijos titulas, turi gilias šaknis: Dievo Motina, likusi ištikimai stovėti po kryžiumi savo Sūnaus kančios ir mirties valandą, buvusi su apaštalais ir pirmaisiais mokiniais Prisikėlimo rytą, per Sekmines, lydėjusi Bažnyčią išmėginimų valandomis, kaip niekas kitas geba atjausti Dievo vaikams tenkančius išbandymus, vargus, kančias. Jos paguoda yra ir mokymas ištverti malonėje, ir Dievo gailestingumo pažadas.

Rugpjūčio 15 d.– Žolinės liturgijos – Mišių pradžioje visus pasveikino Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, o Eucharistijai vadovavo ir homiliją sakė vyskupas nominantas Algirdas Jurevičius. Šis Kaišiadorių vyskupijos kunigas, ilgametis Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, buvo konsekruotas vyskupu rugpjūčio 19 d. Kaune ir ten pradėjo eiti vyskupo pagalbininko pareigas. Šia proga jis dėkojo už vaisingą tarnystę Kaišiadorių vyskupijoje ir savo homilijoje sakė: „Naudodamasis proga noriu padėkoti visiems, kuriuos sutikau savo gyvenimo bei kunigiškos tarnystės kelyje. Kiekvienas atsiskyrimas ir nauja pradžia yra susiję su ilgesiu bei nerimu. Pivašiūnų Marija yra Nuliūdusiųjų Paguoda. Viešpaties padedamas bei į dangų paimtosios Mergelės užtariamas ir palydimas prisiimu Bažnyčios man patikėtas naujas pareigas.“

Šiemet Žolinės liturgija buvo išskirtinė, mat maldininkus, susibūrusius prie lauko altoriaus, netikėtai užklupo stiprus lietus. Besilankantys šioje šventovėje kasmet, sakė, kad paskutinį kartą per Žolinę Pivašiūnuose lijo tik prieš 25 metus. Liturgijos pabaigoje Kaišiadorių vyskupas atkreipęs į tai dėmesį sakė, kad šis lietus – tai ašaros, nes vyskupija atsisveikina su vienu iškiliausių savo kunigų, palydėdama jį svetur – į aukštesnes, atsakingas pareigas, ir džiaugsmas, kurį neretai taip pat palydi ašaros.

Rugpjūčio 17 d. melstasi už tikybos mokytojus ir katechetus bei visus švietimo darbuotojus ir mokinius. Pamaldose dalyvavo dauguma tikybos mokytojų iš vyskupijos, jų artimieji. 12 val. Mišias celebravo Kaišiadorių vyskupas ordinaras. Homilijoje buvo atkreiptas dėmesys, kad Žolinės liturgija taip pat byloja ir apie žmogaus vienumą ir primena, jog esame pašaukti į bendrystę su Dievu visa savo būtimi – kūnu ir siela, esame pašaukti į amžinybę. Kas nutiktų, jei Dievui nusilenktume tik kūnu – tikėtina, jog tai būtų panašu į darbo sutartis, kokias sudarome tik dėl atlygio. O mūsų svajonės, jau nekalbant apie asmeninius planus, liktų labai tolimos tiems darbams – taip pat ir Dievo. Kita vertus, tarnauti be kūno, nieko nedarant, vėlgi būtų nesuderinama su žmogiškąja prigimtimi. Kūnas yra mūsų gyvenimo dalis, jis lygiai taip pat gali, o ir dalyvauja gyvenime tikėjimu, kaip sako Evangelija, bylojanti apie geruosius darbus.

Rugpjūčio 18-ąją – artimo meilės tarnystei skirtą dieną – Pivašiūnų šventovėje susibūrė vyskupijos Caritas bei kitų krikščioniškų labdaros organizacijų atstovai. Vien karitiečių susibūrė daugiau nei pusšimtis bei jų artimieji.

Prieš Mišias Mindaugas ir Ina Rūkai liudijo, kaip priimti artimo sunkią ligą, susitaikyti ir matyti visa kame Viešpaties kvietimą ir prasmę. „Jei norime iš tiesų susitikti Kristų, būtina paliesti jo kūną artimo žaizdose,“ – sakė liudytojai. Liudijimo pagrindu tapo popiežiaus Pranciškaus žinia pirmosios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga „Mylėkime ne žodžiu, o darbu“. Tą kartą popiežius ragino „krikščionių bendruomenes tapti vis aiškesniu ir konkretesniu ženklu, rodančiu Kristaus meilę mažiausiems, labiausiai vargstantiems.“ Po šv. Mišių pakviessti vyskupijos Caritas visi vaišinosi suneštiniu maistu agapėje.

Rugpjūčio 21-ąją – Kunigų ir vienuolių dieną Pivašiūnų šventovėje buvo dėkojama Viešpačiui už pašaukimo malonę ir meldžiama, kad Viešpaties vynuogynas niekada nestokotų darbininkų. Pasidžiaugta, kad ir šiemet į kunigų seminarijas vėl pasibeldė nauji pašaukimai – kandidatai į kunigystę. Iš Kaišiadorių vyskupijos šiais mokslo metais net 2 seminaristai pradės studijas Vilniaus kunigų seminarijoje. Tą dieną Mišių liturgijai vadovavo ir homiliją sakė Kaišiadorių vyskupas ordinaras, celebravo kunigai iš įvairių Lietuvos vyskupijų, dalyvavo vietos ir iš svetur gausus būrelis vienuolių.

Kitomis Žolinės aštuondienio dienomis Mišiose melstai už šeimas, Tėvynę, šiemet minint Lietuvos 100 metų sukaktį. Taip pat melstasi už ligonius, slaugytojus bei medicinos darbuotojus. Šia proga Kaišiadorių vyskupas ordinaras, talkinamas vyskupo emerito, šventovėje teikė Ligonių sakramentą, ligoniams. Visomis dienomis taip pat melsta ir palaimintojo Teofiliuaus užtarimo mūsų žemiškuose reikaluose bei Viešpaties malonės jį turėti Bažnyčios šventųjų gretose.

Žolinės atlaidų aštuondienį Pivašiūnuose apvainikavo Švč. Mergelės Marijos Karalienės liturginis minėjimas rugpjūčio 22 d. Tą dieną buvo meldžiamasi už Gyvojo rožinio, Marijos legiono ir kitas maldos grupes. Vyskupijos Gyvojo rožinio brolijos nariai, kaip kasmet, tą dieną būrėsi prie kryžiaus kelyje Alytus – Pivašiūnai ir, melsdamiesi rožinio malda, apmąstydami slėpinius iš pal. Teofiliaus gyvenimo, pėstute atėjo į šventovę. Maldos žygyje dalyvavo apie 500 vyskupijos Rožinio brolijos narių. Bažnyčioje Mišių liturgijai vadovavo Kaišiadorių vyskupas ordinaras, kartu celebravo ir vyskupas emeritas - Juozas Matulaitis, kurio iniciatyva prieš dešimtmetį buvo atkurta vyskupijos Gyvo rožinio brolija, nūdien gausiausia tikėjo bendruomenė vyskupijoje.

Maldos mylėtojai savo maldų dieną baigė agape, dargi su dainomis. Tuo paliudydami, kad maldos žmonės yra ir įvairiopo džiaugsmo liudytojai, kaip kviečia popiežiaus Pranciškaus apaštališkajame paraginime „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ (Mt 5, 12).

Vyskupas ordinaras, užbaigdamas didžiuosius Žolinės atlaidus Pivašiūnuose, dėkojo visiems, kurie meldžiasi, nes tik per maldą judama į priekį, augama vidumi ir patiriama Viešpaties globa, šventųjų užtarimas.

Kaišiadorių vyskupijos kurija (kg)

« atgal