Naujienos

KAIŠIADORIŲ VYSKUPO ŽODIS - SVEIKINIMAS VYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS KALĖDŲ PROGA (2005 m.)

Sveikas, Jėzau gimusis, šventas Dievo kūdiki!

Brangūs Kaišiadorių vyskupijos tikintieji,

Liturginės giesmės žodžiais „Sveikas, Jėzau gimusis, šventas Dievo kūdiki!“ (LM2) šiandien su džiaugsmu sveikiname mums gimusį Išganytoją. Viešpaties Jėzaus gimimas buvo nuo amžių lauktas, pranašų išpranašautas, žmonijos išsiilgtas ir tapęs kūnu anuomet Betliejuje, mažame Palestinos miestelyje. Dievas akivaizdžiai, pačiu suprantamiausiu žmogui būdu – žmogišku gimimu – atėjo į mūsų gyvenimą, tapo mums artimu...

Katalikų Bažnyčios nariams Kristaus Gimimas – mūsojo tikėjimo tiesa, kurią mes išpažįstame nuolat, ypač sekmadienį, kai susiburiame kartu kaip bendruomenė dalyvauti šv. Mišiose. Tačiau mūsų tikėjimas, jog „Jėzus prasidėjo iš Šventosios Dvasios ... gimė iš Mergelės Marijos...“ (KBK), visu prasmingumu ir didybe atsiskleidžia šiandien – Kristaus Gimimo dieną, patenkindamas ne vien mūsų žmogiškąjį smalsumą, „kas ir kur įvyko”, bet ir pasotindamas mūsų giliausią ilgesį ir troškulį – sutikti Viešpatį, išgirsti Jo balsą, išvysti Jo veidą...

Šį mūsų susitikimą su Dievu šiandien akivaizdžiai paliudija liturginiai Šv. Rašo skaitiniai apie Jėzaus gimimą; įdėmiai klausydamiesi jų pastebėsime ir svarbiausią šio susitikimo – Dievo susitikimo su žmogumi – ypatybę: Dievas pirmas žengia žmogaus link apreikšdamas save pranašų žodžiais, vėliau pasilenkia (nusižemina), tapdamas žmogumi, ir ištiesia mums rankas dieviškojo Kūdikio asmenyje, kad jį paimtume ir apglėbtume, priglaustume prie širdies ir mylėtume, kaip motina myli savo vaikelį. Šioje situacijoje mums tereikia tik vieno – ištiesti savąsias rankas metant visa į šalį, kad Dievas, anuomet tapęs Kūdikiu, mums artimu ir mylimu, priglustų prie mūsų širdžių. Deja. Mums ne visuomet, o tiksliau sakant, ne visiems tai rūpi. Sakau ne tik tiems, kurie atstumia savo vaikus, palikdami juos kitų rūpesčiui ar neleisdami jiems išvysti pasaulio, bet ir tiems, kurie viską, kas šventa, taip pat Dievą, pameta, atstumia nuo savęs. Toks elgesys skaudus, nors – jokia naujiena. Kaip liudija Šv. Raštas, jau anuomet, kai Marija su Juozapu ieškojo Betliejuje vietos prisiglausti, juos pasitiko atsakymas: „Nėra vietos!“

Nesipiktinkime tokia elgsena. Išties šiandien daug mūsų visuomenės žmonių, tarp jų ir tų, kurie priėmę Krikštą, panašūs į minėtus Betliejaus gyventojus: mūsų aplinkoje, dažnai namuose karaliauja toks pats (piktas) nusistatymas: „nėra vietos naujai gyvybei, maldai, sekmadienio šventimui, artimui, galiausiai pačiam Dievui...“. Tad kur išeitis? Išeitis – geroji Kalėdų naujiena. Žmogaus širdies kietumas, puikybė, egoizmas negali užgesinti Dievo meilės žmoguje. Ši meilė tik prigesus, tačiau ją vis dar galima įžiebti.

Šia proga drįstu prisiminti ir Jums priminti šių, jau besibaigiančių metų Dievo meilės persmelktus įvykius:

- visų pirma Dievo žmogaus popiežiaus Jono Pauliaus II, kurį neseniai palydėjome į Tėvo namus, asmenį, jo pavyzdį ir Šv. Dvasios įkvėptus paraginimus,

- taip pat vyskupijoje vykusius Eucharistijos metams skirtus renginius jaunimui, tikybos mokytojams, katechetams, Caritas ir šeimų savanoriams,

- parapijose vedamas katechezių pamokėles vaikams, besirengiantiems Pirmajai Komunijai, jaunuoliams, kurie rengiasi priimti Sutvirtinimo sakramentą, ir kitus renginius, kurių metu gilinome ir išpažinome savo tikėjimą, artimai bendravome su Viešpačiu ar mokėmės žengti Jo link.

Šia proga taip pat negalime pamiršti, kiek daug susitikimų su Dievu išgyvenome švęsdami Eucharistiją (šv. Mišias), ypač sekmadieniais. Tegu šie susitikimai ir ateityje mums bus nuolatinės Kalėdos – Kristaus gimimas mūsų širdyse, kurį realiai galime apglėbti priėmę šv. Komuniją...

Šie pavyzdžiai ir mūsų elgsena tepadeda įžiebti Dievo meilę ten, kur ji dar vis prigesusi.

Džiugių ir šviesių Jums Kalėdų – Kristaus Gimimo švenčių!

Vysk. J. Matulaitis

« atgal