Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų susirinkimas (2005 10 25)

Spalio 25 d. Kaišiadorių vyskupijos sielovados centre vyko Kaišiadorių vyskupijos kunigų pastoracinio ugdymo užsiėmimas.

Pirmoje šio susibūrimo dalyje kalbėjęs Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis priminė susirinkusiems kunigams svarbias jų kaip kunigų gyvenimui tiesas, remdamasis Bažnyčios dokumentu „Kunigų tarnybos ir gyvenimo vadovas“. Vyskupas atkreipė kunigų dėmesį į šio dokumento antrąjį skyrių, kuriame kalbama apie „kunigiškąjį dvasingumą“, pabrėždamas kunigams būdingą meilę pastoracijai, Dievo žodžiui, sakramentams. Ši meilė, kaip minėjo vyskupas, turi kilti iš kunigo vidinio nusiteikimo tarnauti Viešpačiui ir jo žmonėms, nepaisant neišvengiamai pasitaikančių kliūčių ar nesusipratimų. Vien taisyklės, konkrečios nuorodos ar patarimai negali išspręsti visų pastoracijos ir kunigo asmeninio gyvenimo klausimų. Svarbi kunigo asmeninė išmintis, plaukianti iš vidinio nusiteikimo tarnauti Viešpačiui ir jo žmonėms, paremta kunigo nuolatine ir artima bendryste su Viešpačiu.

Baigdamas vyskupas rekomendavo kunigams burtis draugėn bendrai melstis, aptarti pastoracijos sėkmes ir nesėkmes, nagrinėti aktualius Bažnyčios dokumentus. Tokia kunigų bendrystės praktika nėra nauja. Ji, pasak ganytojo, pavyzdžiui, būdinga Vokietijos kunigams. Vysk. J. Matulaitis pabrėžė, kad neužtenka rinktis vien tik praleisti laisvalaikį. Kartais, kaip tenka girdėti, tokie susibūrimai ne tik neneša jokių pastoracijos vaisų, bet, atvirkščiai, skatina įtarimus ar apkalbas tarp kunigų.

Antroje užsiėmimo dalyje buvo pristatyti trys nauji apeigynai lietuvių kalba: „Atgailos apeigos“, „Ligonių patepimo apeigos ir pastoracijos gairės“ ir „Šventoji Komunija ir Eucharistijos slėpinio kultas ne Mišių metu“. Apeigynus pristatė Kaišiadorių vyskupo generalvikaras kun. teol. dr. Algirdas Jurevičius.

Pradžioje prelegentas pabrėžė, jog šie apeigynai įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos, todėl pradėti jais vadovautis ir naudotis kunigams dera tuoj pat juos įsigijus. Pristatydamas Atgailos sakramento apeigyną, kun. Algirdas atkreipė kunigų dėmesį į apeigyne pateiktą glaustą ir pakankamai išsamią Atgailos sakramento teologiją, kurioje pabrėžiamas Atgailos bendruomeninis pobūdis. Apeigyno įvade kalbama ir apie kunigą – išpažinčių klausytoją. Raginama, kad kunigas kartu su penitentu pirmiausia išpažinčiai pasirengtų malda – melstų Šv. Dvasios šviesos ir meilės – bei patariama pratinti tikinčiuosius eiti išpažinties nustatytomis valandomis ir ne per šv. Mišias. Prelegentas taip pat atkreipė dėmesį, kad apeigyne, kas pakankamai nauja Lietuvoje, pristatomos įvairios atgailos formos, gausu įvairių Šventraščio tekstų ir maldų atgailos apeigoms, čia yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuorodų dėl išpažinčių.

Pristatydamas Ligonių sakramento apeigas, kun. Algirdas minėjo, jog šio apeigyno išskirtinis bruožas – ligonių pastoracija. Jame taip pat gausu vertingų ne tik pastoracinių, bet ir teologinių nuorodų. Kalbėdamas apie pastoracines nuorodas, prelegentas atkreipė dėmesį į sąlygas, kada dera priimti šį sakramentą. Anot prelegento, svarbu ir tai, kad apeigyne raginama katechizuoti tikinčiuosius, kad šie neatidėliotų šio sakramento priėmimo. Apibendrindamas kun. Algirdas paragino kunigus ieškoti būdų, kaip sumaniau organizuoti ligonių pastoraciją, kuri Lietuvoje, ne paslaptis, nėra pakankamai išplėtota, išskyrus atskirus atvejus. Jis kaip pavyzdį paminėjo Lenkiją, kur šiam tikslui kviečiami į pagalbą pasauliečiai.

Kalbėdamas apie naująjį apeigyną “Šv. Komunija ir Eucharistijos kultas ne šv. Mišių metu” prelegentas paminėjo, jog jame mažiausiai pakeitimų, tačiau čia gausu teologinių ir praktinių – liturginių paraginimų bei nuorodų. Pavyzdžiui, jei po Mišių numatyta adoracija, ostija adoracijai konsekruojama tose pačiose Mišiose, po Komunijos ji įdedama į monstranciją ir statoma ant altoriaus; po Komunijos maldos, praleidus įprastą palaiminimą, monstrancija nunešama į specialiai įrengtą sostą adoracijai; išstačius Švč. Sakramentą monstrancijoje, privalomas smilkymas, išstačius tik komuninėje – ne. Taip pat atkreiptinas dėmesys į giedojimus. Apeigyne taip pat nurodoma, jog sielų ganytojai turi rūpintis, kad bažnyčios ir viešos koplyčios, kur laikoma Eucharistija, būtų atidarytos kasdien tinkamu metu bent po keletą valandų, idant tikintieji lengvai galėtų melstis prie Švč. Sakramento.

Trečioje šio kunigų užsiėmimo dalyje vyskupijos dekanatų dekanai pasidalijo įspūdžiais apie šiais metais dekanatuose organizuotus Eucharistijos metams skirtus renginius, taip pat papasakojo, kaip jų dekanatuose sekasi vykdyti parengimo pirmajai Komunijai programas. Didžiausias renginys, skirtas Eucharistijos metams Kaišiadorių vyskupijoje, vyko Kaišiadorių dekanate, Kaišiadoryse. Jis truko dvi dienas, buvo skirtas trijų amžiaus grupių žmonėms – vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Šiame renginyje, pasak Kaišiadorių dekano kun. Rimvydo Jurkevičiaus, aktyviai dalyvavo ko ne visų dekanato parapijų tikintieji. Molėtų dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas Eucharistijos metams skirtą renginį Molėtų dekanate pailiustravo nuotraukomis iš įvairių dekanato parapijų, kurias jis kartu su būriu maldininkų lankė Eucharistinio žygio dviračiais metu. Šis Eucharistijos metams skirtas renginys buvęs pats originaliausias.

Vyskupijos pastoracinių centrų – Jaunimo, Caritas, Katechetikos ir Šeimos – vadovai pristatė šiais metais vykdytas ir tebevykdomas programas, pasakojo apie planuojamus darbus, kvietė kunigus aktyviai dalyvauti pastoracinėse programose, kaip antai, katechezėse, vaikams ir jaunimui skirtuose seminaruose ir kituose renginiuose, dėkojo ir aktyviausiems kunigams –bendradarbiams parapijose – įteikė padėkos raštus.

Pastoracinio ugdymo užsiėmimas kaip visuomet baigėsi bendrais pietumis kartu su ganytoju vyskupijos kurijoje.

Kaišiadorių vyskupijos kurija

« atgal