Naujienos

A†A Kunigas jub. Pranas GENEVIČIUS (1923 02 27 - 2003 11 27)

2003 m. lapkričio 27 d., eidamas 81 – uosius metus, autoavarijoje žuvo Kaišiadorių vyskupijos kunigas jubiliatas Pranas Genevičius. Tamsiu paros metu einantį iš Greitosios pagalbos ligoninės, kunigą Praną Genevičių Vilniuje, Oslo gatvėje, mirtinai sužalojo lengvasis automobilis.

Velionis buvo gimęs 1923 m. vasario 27 d. Jundeliškių kaime, Nemajūnų parapijoje, Prienų rajone, valstiečių šeimoje. Mokėsi Jiezno pradinėje mokykloje, vėliau Kaišiadorių gimnazijoje. 1941 – 1942 m. mokytojavo Užuguosčio pradinėje mokykloje. 1942 – 1946 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1947 m. balandžio 27 d. arkivyskupas Mečislovas Reinys Vilniaus arkikatedroje jį įšventino kunigu.

Darbavosi šiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose: vikaru – Punioje (1947) ir Kaišiadoryse (1947 – 1948); klebonu – Žiežmariuose (1948 – 1949), Kaišiadoryse (1949), Skudutiškyje (1950 – 1951), Ryliškiuose (1951 – 1952), Kuktiškėse (1952 – 1961), Bagaslaviškyje (1961 – 1965), Bijutiškyje (1965 – 1969), Joniškyje (1969 – 1972); nuo 1972 m. balandžio 27 d. iki mirties darbavosi Darsūniškio parapijoje (Kaišiadorių raj.).

Visą gyvenimą, o ypač pastaraisiais metais, darbuodamasis Darsūniškyje, kun. Pranas Genevičius degė meilė žodžiui, visų pirma poezijai; išleido 3 poezijos rinkinius: "Posmai kelionėse", "Lietuva po Kremliaus žvaigžde" ir "Rinktinė"; ketvirtoji jo poezijos knyga, apie kurią yra minėjęs artimiausiems, taip ir liko rankraščiuose. Antrasis jo pomėgis – kelionės: yra lankęsis JAV, Italijoje, Šventojoje Žemėje, Fatimoje, Lurde, skersai išilgai išvažinėjęs Lietuvą.

Regimieji kun. Prano darbo vaisiai gražūs ir gausūs. Pavyzdžiui, paskutiniojoje jo darbo vietoje, Darsūniškio parapijoje, visus trisdešimt metų be galo rūpestingai tvarkytą ir puoselėtą bažnyčią puošia kun. Prano iniciatyva sukurtas paveikslas "Motina Darsūniškio" ir skulptūra - bareljefas "Gerasis ganytojas". Pats paskutinis ir bene didžiausias Jo rūpestis – naujos klebonijos, kurioje labai trumpai tesuspėjo pagyventi, statyba. Antras taip pat labai svarbus pastaruoju metu jo iniciatyva atliktas darbas – kapinių koplyčios atnaujinimas, kurios, kaip pats yra minėjęs, dar nebaigė. Tačiau pats reikšmingiausias jo įvykdytas projektas, padedant ir visiems darsūniškiečiams – garsiųjų Darsūniškio vartų – šv. Agotos, šv. Jurgio ir šv. Kazimiero koplytėlių - atstatymas vos tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Už šiuos, regimuosius darbus, daug svarbesnis yra be galo ryškus pėdsakas, kurį kun. Pranas, besidarbuodamas Darsūniškio parapijoje, paliko žmonių širdyse. Daugelis jaunesnės kartos darsūniškiečių šioje parapijoje kito klebono net neprisimena – tik kunigą Pranciškų, be galo mylėjusį Dievą, Tėvynę ir žmones, mėgusį ir mokėjusį bendrauti su visais – vaikais ir suaugusiais, senais ir jaunais, darbštų ir pavyzdingą Viešpaties vynuogyno darbininką. Savo parapijiečiams Jis visuomet rodė deramą ir prasmingą gyvenimo pavyzdį, stovėjo ir budėjo dėl kiekvieno iš jų - jam pavestųjų, kaip pridera kunigui, tarnaujančiam žmonių išganymui.

Kunigo Prano Genevičiaus laidotuvės įvyko gruodžio 1 d. Darsūniškyje. Šv. Mišias koncelebravo 40 kunigų; Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, beje kilęs iš šios parapijos, pamokslą pasakė kunigas Gediminas Tamošiūnas, taip pat kilęs iš šios parapijos; prie kapo, Darsūniškio bažnyčios šventoriuje, kunigų kapavietėje, kalbėjo velionio studijų draugas monsinjoras Jonas Kavaliauskas bei parapijos bendruomenės vardu – mokytoja Vida Lapinskienė. Į amžinojo poilsio vietą kun. Praną palydėjo gausus būrys jo parapijiečių ir iš toliau susirinkusiųjų – tų, kurie jį pažino, gerbė ir mylėjo.

Amžinąjį atsilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia!

Kaišiadorių vyskupijos kurija

« atgal