Naujienos

Kaišiadorių vyskupo žodis dėl tikybos pamokų ir pasirengimo įkrikščioninimo sakramentams (2005 09)

Brangūs tikintieji,

Ne vienoje Kaišiadorių vyskupijos parapijoje kaip tik šiuo metu vyksta ar turėtų vykti vaikų ir paauglių, norinčių šiais metais rengtis Sutaikinimo, Eucharistijos (t.y. Pirmajai Komunijai) bei Sutvirtinimo sakramentams, registracija.

Šia proga kreipiuosi į šeimų tėvus, taip pat ir į visus vyskupijos tikinčiuosius.

Pirmiausia noriu atkreipti Jūsų dėmesį į paprastą faktą: Jūsų vaikai ar anūkai, kaip ir Jūs patys, atliks išpažintį, priims Pirmąją Komuniją ar Sutvirtinimą savo parapijos bažnyčioje, o ne mokykloje. Todėl, būtų neteisinga tikėtis, kad mokykla paruoš vaikus ar paauglius sakramentams.

Neabejojama, kad tikybos pamokos yra svarbios ir privalomos kiekvienos katalikiškos šeimos vaikams. Pradinėse klasėse tikybos pamokose įgytomis tikėjimo žiniomis remiasi ir rengimas Pirmajai Komunijai, todėl būtina, kad šių sakramentų priėmimui besirengiantys vaikai lankytų tikybos pamokas. Jau priėmusiems pirm. Komuniją vaikams tikybos pamokos taip pat būtinos, nes padeda augančiam žmogui atsakyti į tikėjimo ir gyvenimo klausimus, kurie ankščiau jam buvo nesvarbūs ar nesuprantami, bei deramai pasirengti Sutvirtinimo, o vėliau ir Santuokos sakramentams. Būtų tikras nesusipratimas, jei katalikai tėvai nepasirinktų ar neparagintų savo vaikų rinktis tikybos pamokų mokykloje. Deja, patirtis yra priešinga. Katalikai tėvai neretai patys parenka ar leidžia vaikams pasirinkti etikos pamokas, arba dar blogiau - ramiai sutinka, kad pasirinkimą įtakotų mokykla, žiūrėdama finansinių interesų. Atkreipiu dėmesį, jog tik tėvai, o nuo 14 metų patys moksleiviai (bet ne mokykla), sprendžia pasirinkimo tarp tikybos ir etikos klausimą.

Būtina suvokti ir tai, jog tikybos pamokos nėra pakankamas pasirengimas sakramentams. Jos yra skirtos perduoti tikėjimo žinias. Tuo tarpu pasirengimo sakramentams užsiėmimai, kurie vyksta prie bažnyčios, moko gyventi tikėjimu.

Paklauskime savęs, kur šiandien mažam vaikui ar paaugliui, mokytis tikėjimo, jei ne Bažnyčioje? Žinoma, būtu idealu, jei vaikai ir paaugliai gyventi tikėjimu išmoktų šeimose, kaip anuomet, sekdami vyresniųjų pavyzdžiu. Turime praregėti ir pripažinti, jog šiandien reta šeima turi pakankamai tikėjimo žinių ir yra pasiruošusi liudyti savo vaikams tikėjimą bei mokyti juo gyventi. Apsidairykite aplinkui ir pamatysite, kiek jaunų šeimų, kartu su vaikais šiandien yra bažnyčioje, kiek žmonių šiandien kartu su savo mažaisiais meldžiasi namuose?

Ne paslaptis, jog neretai save katalikais vadinantys tėvai pasipiktina, išgirdę, kad parengimas sakramentams truks pusę ar visus mokslo metus, vaikai turės lankyti papildomus užsiėmimus prie bažnyčios, o patys tėvai - su vaikais kiekvieną sekmadienį dalyvauti šv. Mišiose, ar net išklausyti vieną kitą katechezės paskaitėlę. Visa tai jiems atrodo nereikalingas apsunkinimas. Praktikuojantys katalikai, lenkiu jiems galvą, tokiems sprendimams neprieštarauja.

Jei visa, ko dauguma save vadinančių katalikais trokšta savo vaikams religiniame gyvenime, tėra tik kelios šventinės dienos, pvz., Krikštas, Pirmoji Komunija, Sutvirtinimas ar Santuoka bažnyčioje su puošniais drabužiais, fotografais ir vaišėmis, tai sakau aiškiai, jog to nepakanka. Tėvai privalo trokšti daugiau: kad jų vaikai būtų laimingi, kad, užgriuvus sunkumams, neprarastų vilties ir ramybės, kad gyventų prasmingą gyvenimą ir niekuomet nesijaustų vieniši ir apleisti – tai vertybės, kurias patiria tikėjimu gyvenantis žmogus. Šiandien, net atokiau nuo Bažnyčios esantys intelektualūs žmonės sako, kad vaikus ir jaunimą tiesiog būtina mokyti bent dešimties Dievo įsakymų, nes popkultūra su savo beprasmybėmis tiesiog užgriuvo mus ir daro didelę žalą.

Labai prašau, mieli tėvai ir visi suaugusieji, leiskite vaikams ir jaunimui atrasti tikėjimo vertybes. Pasirengimo sakramentams metu Jūsų vaikai mokomi gyventi tikėjimu į Viešpatį Jėzų Kristų. O Jis, mūsų Viešpats, yra vienintelis, kuris neapvilia ir neišduoda, kuris padaro gyvenimą prasmingą ir teikia džiaugsmą net varge. Tai yra geriausia, ką galite duoti savo vaikams. Todėl, prašau, nesiekite tik kuo greičiau juos “sutvarkyti”, kad priimtų sakramentus ir viskas tuo baigtųsi...

Dar daugiau, kad vaikai ne tik sužinotų apie tikėjimą, bet ir atrastų jame atramą savo gyvenimui, reikalinga ne tik kunigo, tikybos mokytojo ar katecheto, bet pirmiausia tėvų ir senelių pagalba - jų pavyzdys. Išdrįskite parodyti savo vaikams, kad nesate abejingi tikėjimui – noriai ir entuziastingai atsiliepkite į savo parapijos klebono nurodymus dėl pasirengimo sakramentams, pirma savo vaikų perženkite bažnyčios slenkstį sekmadienį, pirma jų eikite prie klausyklos.

Šia proga nuoširdžiai laiminu Jus ir Jūsų vaikus ir prašau dar kartą susimąstyti apie tai, ko iš tiesų trokštate savo vaikams.

Vysk. Juozas MATULAITIS

« atgal