Naujienos

KAIŠIADORIŲ DEKANATO EUCHARISTINIS KONGRESAS (2005 05 21 – 22)

Š.m. gegužės 21-22 d. Kaišiadoryse vyko Kaišiadorių dekanato Eucharistinis kongresas „Uždegto žiburio niekas neslepia“. Kongreso idėja gimė praeitą žiemą, dekanato kunigų konferencijoje, svarstant galimybes atsiliepti į Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir vietos Ordinaro raginimus minėti Eucharistijos metus. Kongreso planavimui ir organizavimui Kaišiadorių dekano kunigo Rimvydo Jurkevičiaus kvietimu susibūrė dekanato parapijų atstovai. Nuo pradžios iki galo šį darbą, vadovaujami dekano, atliko Kaišiadorių, Kalvių, Kruonio, Paparčių, Žaslių ir Žiežmarių parapijų atstovai. Per pasirengimo laiką parapijų klebonams buvo išsiųsta keletas informacinių laiškų - raginamų, kad kiekvienoje parapijoje susiburtų pasirengimo kongresui grupelė, kuri rūpintųsi informacijos apie kongresą sklaida ir pasirengimu atskiroje parapijoje.

Ankstyvą gegužės 21-osios rytą pirmieji į Kaišiadorių vyskupijos Sielovados centrą sugužėjo 38 savanoriai – jaunuoliai iš Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių parapijų, abi dienas ištikimai vykdę visus organizatorių nurodymus ir užtikrinę sklandžią renginio eigą, o pirmiausia papuošę bažnyčią - katedrą ir pakylą aikštelėje prie bažnyčios didžiuliais kongreso ženklais. Pagrindinį kongreso ženklą – logotipą parengė ses. Vincenta Slavėnaitė MVS, Kaišiadorių vyskupijos Jaunimo centro referentė.

Pirmasis kongreso pusdienis buvo skirtas mažiesiems – vaikams iki 14 metų. Jų susirinko 220, lydimi mokytojų ar tėvelių. Po iškilmingo programos atidarymo, kuriame skambėjo kunigo Kęstučio Dvarecko, Kaišiadorių parapijos vikaro, kongresui parašyti himno žodžiai (muzika: L. Mažuolytė ir G. Vėželytė) ir dekano sveikinimo, vaikai, lydimi savanorių, išsiskirstė į teminius užsiėmimus; šios programos metu, kurios šerdis buvo katechezės ir kūrybinė veikla, vaikai piešė ant asfalto, dekoravo žvakes, lipdė iš molio, pynė draugystės juosteles, spalvino mandalas, giedojo... Daugumai grupelių po užsiėmimų dar liko laiko pažaisti, pabendrauti tarpusavyje...

Ypač skanūs buvo pietūs pievelėje ant žolės, kurių davinius pasiimti buvo galima tik programos dalyviams – mainais į taloną, įteiktą vaikams kartu su dalyvio knygele. Tarp kitko, ši knygelė lydėjo visus kongreso dalyvius abi programos dienas, padėjo nepamiršti programos eigos, drauge giedoti, surasti užsiėmimų vietas ir atpažinti vieniems kitus...

Vaikų programą vainikavo šv. Mišios Katedroje. Į bažnyčią susibūrę gerokai anksčiau, vaikai mokėsi drauge giedoti, ruošėsi nešti atnašas - savo pačių kūrybinių užsiėmimų metu padarytus darbelius. Šv. Mišias šventė Kaišiadorių vyskupo generalvikaras kunigas dr. Algirdas Jurevičius, ypač pamokslo mintimis, padėjęs jauniesiems Mišių dalyviams suprasti, jog tikroji šviesa gyvenime yra mūsų Viešpats Jėzus, visada pasiliekantis Švč. Sakramente. Mišių metu mažutei mergytei iš Žaslių parapijos – Almai - buvo suteiktas Krikšto sakramentas. Visiems dalyvavusiems tai buvo puikus priminimas, jog Krikštu kiekvienas esame tapę Dievo vaikais ir apdovanoti Jo Šviesa, kurią privalome drąsiai nešti ir dalintis su kitais.

Vaikų programos uždarymas – atsisveikinimas buvo taip pat džiaugsmingas: vėl skambėjo kongreso himnas, drauge su visų skanduojamu kongreso šūkiu į orą pakilo debesis spalvotų balionų, nešančių maldas – linkėjimus nepažįstamiesiems, kad ir juos pasiektų Viešpaties šviesa...

Pavakare, nuo 16 val., kieme tarp katedros ir Sielovados centro jau būriavosi jaunimas. Registracijos duomenimis, programoje dalyvavo daugiau nei 100 jaunuolių iš dekanato parapijų. Nuo pirmos minutės nuotaika buvo pakili ir saulėta, gal todėl ir kongreso himnas, ir vyskupo generalvikaro sveikinimas skambėjo šiltai ir įkvepiančiai.

Po atidarymo, jaunuoliai, kaip ir vaikai, skirstėsi į teminius užsiėmimus, kur per kūrybinę veiklą ir diskusijas gilinosi į kongreso temą, stengėsi suvokti savo santykį su Švenčiausiąja Eucharistija.

Po vakarienės jaunuoliai susibūrė katedroje gegužinėms pamaldoms, o po jų – smagiai gegužinei aikštelėje priešais Sielovados centrą. Tačiau, svarbiausia jaunimo programos dalis, neabejotinai, buvo naktinė Švč. Sakramento adoracija. Ji prasidėjo 11 val. vakare ir tęsėsi iki 7 val. ryto.

Susitelkti maldai ir šlovinimui jaunuoliams padėjo grupė iš Vilniaus „Dievo mėnuliai“. Naktis prie Viešpaties kojų tikrai neprailgo. Sunku patikėti, bet lentelė, skirta adoracijos valandoms pasiskirstyti, buvo užpildyta vos tik apie tai paskelbus, ir visą naktį bažnyčioje netilo giesmės, negeso žvakės, netrūko tų, kurie žvelgtų į Viešpatį. Aišku, tikrieji tos nakties įvykiai pasiliks širdžių slaptoje, bet jų vaisiai išliks, ir Viešpats švies daugelyje gyvenimų...

Gaivų sekmadienio rytą, gegužės 22 d., po linksmų pusryčių, jaunuoliai išskubėjo pradėti šeimų ir parapijų programos – būti tarsi jos šaukliais. Miestelio pakraščiuose jie pasitiko atvykstančiuosius iš savo parapijų. Dvi procesijos, iš Žiežmarių ir Žaslių parapijų pusių, vedamos uždegtų žibintų, traukdamos giesmes žygiavo per Kaišiadoris, kad susitiktų Dievo Tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio aikštėje priešais katedrą. Tuo metu tikrai ne vienas stabtelėjo pasižiūrėti, ne vienas priėjo prie lango, nuėjo kartu, o einantiems, regis, tikrai buvo gera aukštai nešti tikėjimo žibintą ir džiaugtis Viešpatyje...

Aikštėje visus susirinkusius pasveikino Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, raginęs dėkoti Viešpačiui už tai, kad Jis augina ir maitina mus atiduodamas patį save... Ganytojo žodžio palydėti į katedrą, dideli ir maži susibūrė Švč. Sakramento adoracijai.

Toliau programa vyko gal ir kiek neįprastai. Bent taip atrodė žvelgiant į kiek sutrikusius veidus bandančių pasirinkti teminį užsiėmimą. Žinoma, šį kartą užsiėmimų buvo pasiūlyta mažiau ir ne tokių linksmų ir išradingų, kaip vaikų ar jaunimo programoje, tačiau sutuoktinių poros, šeimos su mažais vaikais, jaunimas, o ir šiaip aktyvūs parapijiečiai turėjo galimybę tikrai įdomiai praleisti valandą klausydami pranešimų, grupėse pasidalindami girdėtomis mintimis, gilindamiesi į kongreso šūkį –„Uždegto žiburio niekas neslepia“.

Likus pusvalandžiui iki šv. Mišių, katedra vėl pradėjo greitai pilnėti. Sugrįžo buvusieji teminiuose užsiėmimuose, sugužėjo didesnis būrys Kaišiadoriečių. Ir vėl buvo kai kas naujo ir neįprasto – visi mokėsi kartu giedoti Mišių giesmes. Mišias, kurioms vadovavo ir pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupas, kartu šventė dekanato kunigai. Atnašas nešė dekanato parapijų atstovai. Po šv. Mišių vyko Eucharistinė procesija bažnyčios šventoriuje, kurioje su savo vėliavomis dalyvavo ne tik Kaišiadoriečiai, bet ir svečiai iš kitų parapijų...

Po pamaldų, Kaišiadorių dekano pakviesti, lyg viena didelė šeima Eucharistinio kongreso dalyviai sugužėjo prie agapės stalo pievelėje netoliese klebonijos. Dėkui Dievui, kad buvo geras, saulėtas oras, nes jokia pastogė nebūtų sutalpinusi dalyvių džiaugsmo. Visi stiprinosi susivežtom, susineštom gėrybėm, dainavo, netgi šoko ir dėkojo vieni kitiems – už pagalbą, už patarnavimą, už paramą, tiesiog už galimybę pabūti kartu. Padėka šį džiaugsmo laiką pradėjo kunigas dekanas, išvardydamas visus, įvairiais būdais prisidėjusius, kad kongresas įvyktų. Po to kalbėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės vicemeras, dėkodamas ir džiaugdamasis, kad tiek daug žmonių atranda džiaugsmą ir prasmę Bažnyčios veikloje. Tačiau dauguma padėkų tuo metu buvo tariamos ne nuo pakylos. Jei kas nors būtų pašmirinėjęs po minią ar užsukęs į Sielovados centrą, kleboniją, būtų nustebęs kiekviename žingsnyje matydamas žmones, dėkojančius vienas kitam. Tai visi tie, kurie kažkaip, kažkur, kažkada, kažką nuveikė dėl kongreso – jaunieji savanoriai, mokytojai, pakvietę vaikus ir jaunimą, teminių užsiėmimų vadovai ir jų pagalbininkai, atskirų programos dalių organizatoriai ir koordinatoriai, rūpinęsi maistu ir agapės paruošimu, giesmininkai ir muzikantai ir daug kitų, pavežusių, panešusių, paskolinusių, patarusių, pritarusių, pasakiusių „aš galiu“. Tai ir yra nuostabiausia, kad šių žmonių, pasirodo, tikrai buvo daug ir jie visi buvo viena Viešpatyje.

Kaišiadorių dekanatas

« atgal