Naujienos

Mons. dr. Algirdas Jurevičius: Pamokslas palydint 2011-uosius metus (plg. 1 Jn 2,18-21)

“Vaikeliai, jau atėjo valanda paskutinė” (1 Jn 2,18) – šiais žodžiais paskutinę šių metų dieną prabyla į mus apaštalas Jonas. Nors iš tiesų artėja paskutinės 2011-ųjų metų valandos, tačiau ne tokią paskutinę valandą turėjo mintyje apaštalas. Jis kalba apie paskutiniuosius laikus, kuriuos ženklins daugybės antikristų pasirodymas.

Antikristas – paslaptinga Šventojo Rašto figūra: kartais jis siejamas su konkrečiu asmeniu, kartais su žmonių grupe – organizacija ar politine sistema, tačiau už to visuomet slypi piktosios dvasios veikla.

Palydėdami senuosius metus ir sutikdami Naujuosius linkėsime, kad ateinantys metau būtų geresni. Gal kiek jus nuliūdinsiu, bet Biblija mums to nežada. Anot Šventojo Rašto, kuo toliau, tuo krikščionims pasaulyje bus sunkiau, nes prieš pasaulio pabaigą suaktyvės Antikristo veikla.

Pagrindinis Antikristo / antikristų tikslas – griauti Dievo tvarką. Tai vyksta per šeimos griovimą, per įvairias dororinio gyvenimo “laisves”, vietoj tikrojo tikėjimo siekiama įbrukti kokį nors pigų pakaitalą – tikėjimą likimu, amuletais, talismanais, zodiakais ir t.t. Tuo siekiama išdildyti iš Jėzaus Kristaus – Dievo pateptojo ir žmonijos Gelbėtojo asmens veiksmingumą.

Apaštalas Jonas primena apie ypatingą patepimą, dėl kurio esame panašūs į Kristų ir todėl vadinami krikščionimis: „Jūs esate gavę Šventojo patepimą“ (1 Jn2,20). Tai reiškia, kad Antikristas nutaikys savo veiklą ir prieš krikščionis. Štai 2011 metais pasaulyje žuvo dvidešimt šeši Bažnyčios pasiuntinybėje veikę Evangelijos skelbėjai. Tarp jų – aštuoniolika kunigų, keturios seserys vienuolės ir keturi pasauliečiai.

Negalvokime, kad Antikristas veikia kažkur toli (Azijoje ar Afrikoje...), nes jo veikimo ženklų pilna ir mūsų artima aplinka. Štai pastarosiomis dienomis daug kalbama apie drakoną bei jam „pašvęstus“ metus. Kai kurie laikraščiai ir kitos visuomenės informavimo priemonės daugiau dėmesio skyrė drakono metams, negu Kristaus gimimo slėpiniui nušviesti. Tame kontekste nuskambėjo keisčiausi paraginimai, pvz. „Užsitikrink drakono paramą ir tau bus garantuota sėkmė bei aukšta padėtis visuomenėje“. Tai kas gi tas sėkmę dalijąs drakonas?

Krikščionims šis „gyvis“ tikrai seniai pažįstamas, nes Apreiškimo knyga daugelyje vietų apie jį kalba. Tiesa, graikiškas žodis drakon lietuviškame vertime tampa slibinu: štai pasirodė danguje milžiniškas ugniaspalvis slibinas (gr. drakon), kuris „tykodamas sustojo priešais Moterį, kad, jai pagimdžius prarytų kūdikį“ (Apr 12,3-4). Skaitydami Apreiškimo knygą toliau suprantame, jog tas slibinas – drakonas yra velnias, šėtonas, piktoji dvasia...

Tikintiesiems čia nieko naujo, nes mes jau pažįstame tą drakoną. Kasdieną jaučiame jo atakas. Netgi ir kitose religijose drakonas simbolizuoja Dievui priešiškas jėgas. O kad kai kurie iš to aktyviai siekia padaryti kažkokį surogatinį kultą, ragina drakonu pasitikėti, nešioti jo ženklus, drabužiams parinkti „drakoniškas“ spalvas – tai ir yra antikristo veiklos taktika.

Apreiškimo knyga pristato arkangelą Mykolą ir jo angelus, kovojančius ir laiminčius kovą prieš klastingąjį drakoną (plg. Apr 12,7-8), tačiau galutinis mūšis įvyks pasaulio pabaigoje, kuomet Karalių karalius ir Viešpačių Viešpats nugalės piktąją dvasią (plg. Apr 19-20).

Kol laukiame ne tiek Naujųjų metų, kiek naujo dangaus ir naujos žemės, kasdieną esame mūšio lauke, grumdamiesi ne su kūnu ir krauju, bet su tamsybių pasaulio valdovais ir su dvasinėmis blogio jėgomis (plg. Ef 6,12). Nuo seno krikščioniškąją dvasinę kovą įprasmino mūsų tautoje plačiai paplitęs šv. Jurgio paveikslas, kuriame šv. Jurgis ietimi persmeigia klastingąjį drakoną. Gal tai ir brutaliai atrodo racionalaus mąstymo paliestam bei estetinio skonio išlavintam protui, tačiau įkyriai brukamas drakono kultas kažkodėl nesulaukia protingo pasipriešinimo ir grėsmingai okupuoja dvasinės tuštumos iškankintus žmones.

Kaip kiekvienas didis reikalas prasideda nuo mažų darbų, pradėkime ir mes nuo mažesnių žingsnelių, pasitelkdami į pagalbą palaimintąjį Jurgį Matulaitį, kuris savo užtarimu ragins mus blogį nugalėti gerumu. Nusižeminimas, klusnumas Dievo valiai bei meilė Bažnyčiai kaip Kristaus Kūnui neleis būti suvedžiotais įvairaus plauko antikristų.

Tad su padėka Viešpačiui palydėkime šiuos metus ir su pasitikėjimu priimkime dar vienus mums dovanotus 2012-uosius mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus metus.

« atgal