Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų diena (2009 01 20)

2009 m. sausio 20 d. Kaišiadoryse vyko vyskupijos Kunigų diena - nuolatinio formavimo užsiėmimai. Kaišiadorių vyskupo kvietimu juose pagrindinį pranešimą pristatė J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jo pašnekesio tema buvo „Vyskupų sinodo žinia Dievo tautai“. Mat vysk. R. Norvila, kaip Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas, praeitų metų spalio mėnesį dalyvavo Vyskupų sinode Romoje.

Pradžioje vyskupas kalbėjo apie sinodą – kas yra sinodas? Vyskupų sinodas prisideda prie Bažnyčios magisteriumo aiškinimo, žvelgia į laiko situaciją ir aktualijas, pateikia popiežiui naujų įžvalgų. Tuo tarpu sinodo veikla daugiau mažiau susijusi su intelektualinėmis pastangomis Bažnyčioje. Tokio pobūdžio sinodas vyksta Vatikane, jo veiklą koordinuoja nuolatos veikianti Sinodo komisija. Popiežius dažniausiai dalyvauja sinodo posėdžiuose; į sinodo posėdžius taip pat kviečiami žymūs savo srities specialistai, pavyzdžiui, pastarajame – 2008 m. sinode dalyvavo daug Biblijos specialistų, tačiau dauguma sinodo narių – sielovadininkai, vyskupai, dirbantys sielovados srityje. Į sinodą siunčia atstovus Vyskupų Konferencijos, kurių šiuo metu yra 104 (jei Vyskupų Konferenciją sudaro iki 20 vyskupų, siunčiamas vienas atstovas – vyskupas, jei daugiau – siunčiama daugiau). Taip pat siunčia savo atstovus į sinodą didžiausios vienuolijos – ordinai, o kitos vienuolijos – kraštų vienuolijų konferencijų atstovus. Sinodo darbas trunka 3 – 4 savaitės, posėdžių metu kiekvienas dalyvis turi galimybę pareikšti nuomonę aptariama tema.

Kas pateikia sinodui temą - klausimus? Klausimus, kuriuos turėtų aptarti sinodas, pateikia vyskupų konferencijos – vyskupai, tik po to parengiamas darbo dokumentas. Jį rengia sinodo nuolatinė komisija. Vėliau vyksta sinodo sesijos, pabaigoje priimami sinodo pasiūlymai popiežiui. Po to popiežius paskelbia posinodinį dokumentą – encikliką ar adhortaciją.

Vysk. R. Norvila kunigams pateikė keletą ištraukų iš įvairių pasisakymų sinodo sesijų metu, kaip antai: „Biblija tampa Šv. Raštu Bažnyčioje“, „Šv. Raštas tikėjimo dėka tampa Dievo žodžiu“, „Bažnyčia saugo Šv. Rašto integralumą“, „Krikščionybė rizikuoja tapti knygos religija, jei nėra - nebus bendrystės su Dievu“, „Skelbimas pirmiausia turi nešti Išganymo žinią, vesti į atsivertimą, būti gyvas...“ Po to pasidalijo kitomis mintimis nuskambėjusiomis sinode.

Kalbėdamas apie Dievo žodžio knygos pavadinimus, vyskupas atkreipė dėmesį į šiuos: „Biblija“ – tai techninis pavadinimas, kurį derėtų naudoti tuo atveju, kai apie Dievo žodį kalbama kaip apie daiktą, kurį galima įsigyti, pavyzdžiui, Biblijos knyga, jos leidyba ir t.t. Kitas pavadinimas – „Šv. Raštas“. Biblija Šv. Raštu tampa Bažnyčioje. Galiausiai „Dievo žodis“. Mat tikėjimo dėka Šv. Raštas išties tampa Dievo žodžiu.

Kalbėdamas apie santykį su Šv. Raštu, vyskupas sakė, kad nepageidautini du kraštutinumai; tai intelektualizmas - koncentravimasis vien į studijų sritį ir fundamentalizmas - radikalus požiūris į šventąjį tekstą. Svarbiausia – atrasti pagrindinę įkvėpto autoriaus mintį. Taip pat labai svarbu šalia Šv. Rašto nepamiršti ir Tradicijos reikšmės. Šv. Raštas, sakė vyskupas, be tikėjimo klusnumo ir Šv. Dvasios įkvėpimo neatrandamas kaip Dievo žodis.

Kalbėdamas apie Dievo žodžio skelbimą vyskupas atkreipė dėmesį į homiliją, pabrėždamas, kad tik Dievo žodžio klausytojas gali tapti jo skelbėju, bei paminėjo tris elementus būdingus homilijai: a) Šv. Rašto teksto paaiškinimas taip, kad žmonės jį suprastų, b) kalbėtojo – homilijos sakytojo asmeninis santykis su Dievo žodžiu ir c) Dievo žodžio pritaikymas šiandienai. Vyskupas taip pat užsiminė apie Šv. Rašto skaitovų deramą parengimą vyskupijų mastu bei į erdvės (patalpos), kur skaitomas – skelbiamas Dievo žodis, pakankamą įgarsinimą.

Kalbėdamas katechezės tema, vyskupas sakė, kad katechezėje visų pirma turi būti remiamasi Evangelijos žinia – evangelijų tekstais. Tuo tarpu, remiantis tarptautine patirtimi, pastebėta, kad pagrindines religines žinias žmonės įgyja 14 – 19 metų amžiaus tarpsnyje, vėliau – retai. Todėl čia labai svarbus tikybos dėstymo vaidmuo mokyklose, sakė vyskupas.

Kalbėdamas apie seminarijos auklėtinius, vyskupas pabrėžė, jog svarbu juos išmokyti deramai atlikti Lectio divina – Dievo žodžio skaitymo ir apmąstymo pareigą ir gebėti pamokyti kitus. Šia proga vyskupas paminėjo Katalikų Bažnyčios patirtį Pietų Afrikos Respublikoje. Šio krašto Bažnyčioje labai gausu nedidelių bendruomenių - maldos grupių, besiremiančių Dievo žodžio skaitymu ir apmąstymu. Joms būdinga 7 žingsnių mąstomoji malda, tai yra, pasirengimo malda, teksto skaitymas ir apmąstymas – sustojimas ties atskirais žodžiais ar frazėmis, tyla klausant, ką sako Dievas, pasidalijimas, kaip suprato, pasidalijimas, kaip visa tai pritaikyti gyvenime, ir pabaigoje – spontaniška malda drauge.

Pabaigoje vysk. R. Norvila sakė, jog šiais laikais didžiausią įtaką visuomenei daro žiniasklaida. Gyvename įvaizdžio – vaizdo ir žodžio, trumpo žodžio epochoje; todėl šiandien labai efektyvūs, kaip pastebime viešojoje erdvėje, trumpi pasisakymai, susiję su vaizdu, kaip antai, reklama. Tuo tarpu senieji komunikacijos metodai dargi gali suerzinti. Šią patirtį derėtų išnaudoti ir pastoracijos baruose, kad Dievo žodis maitintų mūsų visuomenės kultūrą. Mūsų mokyme – katechezėje Dievo žodis ir Romos Katalikų Bažnyčios Katekizmas turėtų sudaryti pagrindą, sakė vyskupas.

Antroje užsiėmimų dalyje kalbėjo Kaišiadorių vyskupo generalvikaras; jis aptarė einamuosius reikalus; šia proga buvo pristatyta Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejaus programa Kaišiadorių vyskupijoje bei kita informacija kunigams.

Užsiėmimai baigėsi, kaip įprasta, pietumis Vyskupijos kurijoje su ganytojais – vysk. R. Norvila ir vysk. J. Matulaičiu. Prie pietų stalo vyskupai atsakė į kunigų klausimus.

Kurijos kancleris

« atgal