Naujienos

Kaišiadoryse vyko konferencija „Žmogaus gyvybės pradžia – tikėjimo tiesa ar mokslo įrodytas faktas?“ (2008 11 22)

2008 m. lapkričio 22 d. Santuokos ir šeimos studijų centras, VDU ir Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centras surengė respublikinę mokslinę - praktinę konferenciją „Žmogaus gyvybės pradžia – tikėjimo tiesa ar mokslo įrodytas faktas?“. Konferencija vyko Kaišiadoryse, Kaišiadorių vyskupijos sielovados centre.

Konferencijoje dalyvavo virš šimto klausytojų. Dalyviams buvo išduoti sertifikatai. Pranešimus skaitė prof. dr. kun. K. Meilius, doc. dr. J. Juškevičius, prof. dr. kun. A. Narbekovas, doc. dr. A. Širinskienė, gyd. D. Serapinas, dr. B. Obelenienė, doc. dr. E. Švedas, dr. P. Rudalevičienė ir gyd. M. Bagdonienė. Konferencijai primininkavo gyd. J. Matulevičius.

Konferencijos dalyviai priėmė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą bei politines partijas ragindami skirti deramą dėmesį pradėtos žmogaus gyvybės apsaugai. Džiaugiamės ir dėkojame, kad konferenciją parėmė Kaišiadorių rajono savivaldybė, Vokietijos fondas „Renovabis“ bei Tėvynės sąjunga - Lietuvos Krikščionys demokratai. Tikimės, kad konferencijos atgarsiai paskatins jos dalyvius prisidėti prie gyvybės saugojimo mūsų krašte.

Šią dieną taip pat vyko pamaldos Kaišiadorių katedoje intencija "kad priimtumėme visus Dievo dovanojamus vaikus".

Kaišiadorių vyskupijos kurija

Konferencijos, skirtos Negimusio kūdikio dienai paminėti, atgarsiai (2008 11 23)

Lapkričio 23-ąją mūsų krašte minima Negimusio kūdikio diena, mat 1955 metais, šią dieną, Lietuvoje buvo įtesinti abortai...

Žmogaus gyvybės pradžia – tikėjimo tiesa ar mokslo įrodytas faktas? Į šį klausimą atsakyti bandė šių metų lapkričio 22 d. Kaišiadoryse vykusi konferencija, kurią organizavo VDU Šeimos ir santuokos studijų centras bei Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centras. Pranešimus konferencijoje skaitė ir savo įžvalgomis dalijosi daktarai iš Mykolo Romerio (MRU), Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno medicinos Universitetų (KMU), o konferencijos auditoriją sudarė virš šimto klausytojų, kurių dauguma – gydytojai ir pedagogai.

Kokia pradėtos gyvybės ateitis – džiaugsmingas priėmimas ar pasmerkimas sunaikinimui? Tolesnė jos egzistencija priklauso nuo mūsų įsitikimų: moters noro ar nenoro, vyro, artimųjų, gydytojų palaikymo ar nepalaikymo, nuo visuomenės ir įstatymų požiūrio į negimusios gyvybės vertę. Konferencijos pranešėjai pateikė svarių mokslo įrodytų faktų apie gyvybę nuo pat pradėjimo momento ir juos bandė priešpastatyti visuomenėje sklandantiems mitams.

Gydytoja, VDU mokslų daktarė B. Obelenienė savo pranešime pastebėjo, kad abortas dažniausiai yra ne moters pasirinkimas. Moters pasirinkimą gali nulemti ir aplinkinių, ypač šeimos narių, tame tarpe vyro, palaikymo stoka, vyraujantis šeimoje fizinis, ar psichologinis smurtas. Aplinkinių spaudimas moteriai rinktis abortą yra reikšmingiausias abortą sąlygojantis veiksnys. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad 60 % visų aborto atvejų moteris nutraukė nėštumą ne laisva valia: 64 % apklaustų moterų, abortą pasirinko spaudžiamos kitų asmenų. Moterys, kurių vyrai nepageidavo nėštumo net 7,4 karto dažniau nurodė kad jų nėštumas yra nenorimas, lyginant su moterimis, kurių vyrai palankiai atsiliepė apie nėštumą. Pastebėta, kad abortas dažnai naudojamas kaip priemonė apsisaugoti nuo smurto šeimoje. Tačiau abortas nėra tinkama priemonė smurtaujančiam vyrui sudrausminti!

Spaudimas moteriai rinktis abortą gali įgauti įvairiausias išraiškas, įskaitant ir neteisingą informaciją apie vaisiaus vystimąsi, melavimą apie galimas alternatyvas, mokslinės tiesos iškraipymą, jog embrionas yra moters kūno dalis. Moteriai tokioje būklėje būtina pagalba, kurios trūkumas taip pat gali būti vertinamas kaip viena iš aborto paplitimo priežasčių. Dalis moterų aborto nedarytų jei gautų tinkamą psichologinę, socialinę, medicininę paramą: „Netgi tais atvejais, kai moterys abejojo ir jautėsi raginamos rinktis abortą, 67 % negavo jokio patarimo; 79 % nebuvo pasakyta apie galimas alternatyvas. Net 8 iš 10 moterų nurodė kad jos būtų gimdžiusios, jei būtų sulaukusios pagalbos ir palaikymo.

Gydytoja psichiatrė dr. P. Rudalevičienė, iš KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto kalbėjo apie aborto pasekmės moters psichikai. Ilgą laiką konsultuodama ligonius gydytoja pastebėjo, kad po savo laisvu pasirinkimu atlikto nėštumo nutraukimo atsiranda galimybė poabortinio sindromo išsivystymui. Trauma psichikai yra viena iš aborto komplikacijų: trauma moters mintims, jausmams, svajonėms, trauma fantazijoms, ketinimams, santykiams. Abortas pakeičia moters požiūrį, į gyvenimą, į artimus ir mylimus žmones, į vertybes, į save pačią. 5 minučių aborto ambulatorinės procedūros vėlesnės pasekmės: neviltis, gėda, įkyrios mintys, pavienės haliucinacijos, baimė užmigti ir susapnuoti savo nužudytą kūdikį, apmaudas, pyktis, baimė, dirglumas, didžiulis kaltės jausmas. Kyla sekantys padariniai, dėl kurių nukenčia šeimyninis gyvenimas, karjera, bendravimas, įvyksta asmenybės lūžis ir keitimasis destrukcijos link. Visuomet esti savižudybės rizika. Nustatoma nerimastingos depresijos požymiai: nemiga, košmariniai sapnai, įkyrios mintys apie abortą, prisiminimai (tame tarpe ir svarstymų), isteriniai priepuoliai, nesugebėjimas atleisti (agresija, slapta agresija), kaltės jausmas, Dievo bausmės baimė, grubumas esantiems vaikams, įkyrios mintys apie prarastą vaiką, pavydas nėščiosioms, pavydas vaikams, smunka profesiniai gebėjimai silpnėja socialiniai kontaktai. Amerikiečių psichiatrai po aborto atsiradusius psichikos sutrikimus prilygina iš Vietnamo karo grįžusių karių psichikos pakitimams ir laiko juos veidrodiniu išgyvenimų atspindžiu. Šiuolaikinėje Pasaulinėje Psichiatrų Asociacijoje viena iš 40 veikiančių sekcijų yra ”Moters psichikos sveikata.“ Lietuvos psichiatrijoje ši tema susidomėjimo nekelia – pastebėjo gydytoja. .

Ginekologas, KMU doc. dr. Eimantas Švedas savo pranešime analizavo “saugaus” aborto terminą. Gydytojas pabrėžė, kad abortas yra žmogaus gyvybės sunaikinimas ir negali būti saugus. Aborto kaip nebūtino ir išvengiamo veiksmo žala moters sveikatai įrodyta medicinos įrodymais pagrįsta praktika. Taip pat yra pastebimas ženklus ankstyvųjų ir vėlyvųjų aborto komplikacijų skaičius netgi po “saugaus” aborto medicinos įstaigose. Pranešėjas atkreipė dėmesį į socialinio darbo įtaką abortų skaičiaus mažėjimui. Tokia veikla Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos – ginekologijos skyriuje praktikuojama nuo 2003 metų padėjo pasiekti gerų rezultatų. Todėl įstatymo ir naujos konsultavimo tvarkos aborto atvejais įdiegimas būtų naudingas visoje Lietuvoje.

Konferencijos dalyviai priėmė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą bei politines partijas ragindami skirti deramą dėmesį pradėtos žmogaus gyvybės apsaugai. Džiaugiamės ir dėkojame, kad konferenciją parėmė Kaišiadorių rajono savivaldybė, Vokietijos fondas „Renovabis“ bei Tėvynės sąjunga - Lietuvos Krikščionys demokratai. Tikimės, kad konferencijos atgarsiai paskatins jos dalyvius prisidėti prie gyvybės saugojimo mūsų krašte.

Judita Bernatonienė, Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro vadovė

« atgal