Naujienos

Kaišiadorių vyskupijos kunigų diena (2008 07 03)

2008 m. liepos 3 d. Kaišiadoryse vyko vyskupijos Kunigų diena - nuolatinio formavimo užsiėmimai. Pirmojoje užsiėmimų dalyje kalbėjo kunigas Žydrūnas Vabuolas, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos naujasis rektorius. Kun. Žydrūno pranešimo tema - „Pašaukimų pastoracija“. Jis kalbėjo, jog pastaruoju metu Europoje kunigų seminarijos tuštėja. Statistika liudija, jog nuo 2003 m. seminaristų skaičius taip pat ir Lietuvoje sumažėjo dvigubai, tačiau pasauliniu mastu – šis skaičius auga. Ypač pagausėjo pašaukimų Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje.

Kaip galima šią situaciją, ypač mūsų krašte, įtakoti?, - klausė rektorius. Pašaukimas – Dievo ir žmogaus santykių istorija; tuo tarpu mes, kurie šį klausimą svarstome, esame tik tretieji asmenys. Tačiau ir šis – trečiasis asmuo ar veikėjas – yra svarbus, sakė rektorius.

Anot Šv. Rašto, Dievas visuomet prabyla pirmas – tai būdinga ir kunigystės pašaukimui. Kun. Žydrūnas paminėjo tris priežastis, dėl kurių Dievas šaukia žmogų savo tarnystei. Pirma - tai tiesiog tokia Jo valia; mes jos negalime suprasti, todėl neretai nustembame, kodėl jį (ar juos) pašaukė; tuo tarpu Dievo valią turime priimti ir tiek. Antra, Dievas šaukia ir dėl paties žmogaus gerovės. Kaip liudija Šv. Raštas, Dievas mus myli, todėl pasirūpina tuo, kas mums geriausia, taip vesdamas mus į laimę. Ir trečia - dėl žmonių gerovės. Kaip liudija Šv. Raštas, toks Dievo planas aiškiausiai atsiskleidžia pranašų pašaukime, pastaruoju metu - Bažnyčios ir jos narių gerovei.

O kaip su žmogumi, kuris yra antrasis pašaukimo veikėjas? Kaip liudija Šv. Raštas, šia prasme šaukiamas žmogus gali rinktis, sakė rektorius. Pavyzdžiui, tokia galimybė rinktis akivaizdžiai atspindėta Dievo Motinos Marijos ir turtingo jaunuolio gyvenimuose, minimuose Šventraštyje. Dievas šaukia visuomet, tačiau atsiliepti nelengva, mat egzistuoja nemaža trukdžių, kurie suardo pašaukimo ryšius. Jie turbūt daugiausiai ir prisideda prie pašaukimų stygiaus, sakė rektorius. Jis paminėjo keletą trukdžių. Pavyzdžiui, puikybė: žmogus linkęs manyti, jog jis pats geriausiai žino, kaip pasielgti, kokiu keliu žengti; tuo tarpu Dievo valia - kvietimas ar žodis - neturi jokios reikšmės. Arba nevertumo ir kaltės jausmas prieš Dievą, uždavinio baimė ar per didelė atsakomybė sutrukdo rinktis kunigystės kelią; taip pat būtinybė kažko atsisakyti, aplinkos pasipriešinimas. Šia proga rektorius prisiminė įvykį, kai jam pačia teko atsiliepti į Viešpaties kvietimą „sek mane“. Apie tai sužinojusi, viena jo giminaitė, atvykusi iš kito Lietuvos krašto, atkalbinėjo, sakydama, kaip sunku šiais laikais kunigams, nieko neuždirba, turi tik sėdėti klebonijoje ir laukti kol koks žmogelis su litu rankoje ateis...

Tad ką daryti, kad mūsų aplinka būtų palankesnė pašaukimams, - klausė rektorius. Labai svarbus šioje situacijoje taip vadinamas trečiasis asmuo, šiuo atveju - kunigas. JAV Vyskupų Konferencija 2005 m. pristatė pašaukimų programą. Šios programos tikslas, kaip sakė rektorius, buvo dvigubas: atgaivinti turimus pašaukimus ir jų pagalba sukurti palankesnę aplinką naujiems pašaukimams. Taigi, visų pirma reikia pašauktiesiems atnaujinti pašaukimo pojūtį, savo pačių ištikimybę pašaukimui, nes tuomet daug lengviau kviesti ir kitus asmenis patirti (šio) pašaukimo pilnatvę. Anot rektoriaus, kunigams išties pravartu pasvarstyti, kas paskatino rinktis kunigystę, kokios kliūtys ir baimės buvo patirtos šiame kelyje, kas labiausiai palietė ir stiprino, ką labiausiai vertina ir brangina... Gaila, tačiau mūsų krašte, nors kunigų neformaliuose susibūrimuose, pavyzdžiui, kur nors po atlaidų pietų, labai dažnai ir daug kalbama apie pastoraciją, tačiau vengiama liudyti – atverti savo asmeninę kunigystės patirtį.

Baigdamas savo pašnekesį, kun. Ž. Vabuolas dar kartą atkreipė kunigų dėmesį į kunigystės pavyzdį ir retoriškai klausė: jei neparodysime, kad šis pašaukimas gražus, kaip galėsime tikėtis, kad kas nors jį rinksis?

Antrojoje užsiėmimų dalyje kalbėjo Jolita Juškevičienė ir Zinaida Pundziūtė, Lietuvos Caritas socialinės darbuotojos iš Kauno. Jos kunigams pristatė Lietuvos Caritas vykdomą projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“. Pašnekovės gana vaizdžiai ir įtikinamai pasakojo apie nūdienos Lietuvoje vykdomus nusikaltimus prieš jaunus žmones – merginas. Pagrindinės priežastys, kurios lemią prekybą jaunomis merginomis – prasta mūsų krašto socialinė būklė, pavyzdžiui, kaimuose gausu asocialių šeimų, daug girtaujama, stokojama pinigų ir būtiniausio išsilavinimo, o dėl to ir sugebėjimo vertinti situacijas kritiškai. Tokioje padėtyje atsidūrę žmonės griebiasi ir už šiaudo, tuo tarpu jais pasinaudoja nelegalaus – nusikalstamo versto atstovai. Daugiausia iš Lietuvos išviliojama merginų, kurios gyvena asocialiose šeimose, yra nebaigę net pagrindinės mokyklos, neturi moralinės ir materialinės paramos. Kaip sakė pranešėjos, nusikaltėliai, kurie nuolat atnaujina savo veiklos strategijas, puikiai suvokia, kad dėl tokių žmonių niekas nekovos, niekam jie nerūpi, tuo labiau, kad pastaruoju metu, Europos sąjungoje išnykus vidaus sienoms, ir dokumentų niekas nepatikrins... Kaip padėti šiems žmonės? Kaip sakė pranešėjos, nuo 2004 m. Lietuvos Caritas vykdomas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ įvairiose Lietuvos vietovėse yra padėjęs 400 merginų. Kokia pagalba būtina? Visų pirma - skubi krizinė pagalba: kur eiti, iš ko gyventi; vėliau – psichosocialinė reabilitacija – sutvarkomi asmens dokumentai, teiraujamasi, ką norėtų veikti ateityje (mokykla, profesija), padedama įsitvirtinti, žinoma, palaikomas ryšys su šiais žmonėmis ir vėliau... Šis darbas, kaip liudijo pašnekovės, nelengvas, mat turi reikalą su nusikaltėliais, kurie gali keršyti merginoms ir joms padedantiems asmenims, tad daugeliu atvejų nukentėjusias moteris būtina slėpti ir t.t.

Užbaigdamos savo pašnekesį, pranešėjos prašė kunigus apie šias grėsmes užsiminti žmonėms, o pastebėjus nukentėjusiųjų – padėti susisiekti su projekto vykdytojais. Kunigams taip pat buvo išdalinti plakatai ir projekto vykdytojų kontaktinė informacija.

Trečiojoje užsiėmimų dalyje Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis pristatė kunigams Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos įstatus, patvirtintus šių metų liepos 1 d., ir savo laišką vyskupijos tikintiesiems dėl Gyvojo Rožinio maldos draugijos. Vyskupas sakė, jog vadovaujantis patvirtintais įstatais Gyvojo rožinio malda turėtų apjungti visas vyskupijos parapijas, paskatinti tikinčiuosius jungtis bendrai maldai, melstis įvairiomis aktualiomis intencijomis, kartu dalyvauti dvasinėse pratybose – rekolekcijose, konferencijose, piligriminėse kelionėse. Detalesnę informaciją apie Rožinio draugijos struktūrą bei organizaciją pristatė Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadovas kunigas Marius Talutis (Elektrėnai), šioms pareigoms paskirtas šių metų liepos 1 d.

Užsiėmimų pabaigoje kunigams buvo pristatyta informacija apie kaišiadoriečių dalyvavimą jubiliejiniuose Šiluvos atlaiduose, taip pat kita aktuali Kurijos informacija.

Užsiėmimai baigėsi, kaip įprasta, pietumis Vyskupijos kurijoje su ganytoju – Vyskupu. Po pietų kunigai sugiedojo Plurimos annos šiemet jubiliejines kunigystės sukaktis švenčiantiems vyskupijos kunigams.

Kurijos kancleris

« atgal