Naujienos

Rekolekcijų namų atidarymo šventė Guronyse (2008 05 25)

2008 m. gegužės 25 d., per devintines, Guronyse (kard. V.Sladkevičiau tėviškėje) įvyko Rožinio slėpinių kelio namų atidarymo šventė; šventę organizavo seserys eucharistietės, reziduojančios Guronyse.

Rožinio slėpinių kelio rekolekcijų namai buvo pašventinti šių metų balandžio mėnesį. Pašventino Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, pašventinime dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas S. Tamkevičius SJ.

Rekolekcijų namai įsikūrė Rožinio slėpinių kelio – parko teritorijoje - šalia penkių Rožinio slėpinių kelio koplytėlių su freskomis, vaizduojančiomis biblines scenas bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius. Namuose įrengta oratorija (koplytėlė), kambariai ir valgomasis rekolekcijų dalyviams, taip pat ekspozicijų kambarys. Aplink rekolekcijų namus yra 10 ha teritorija – parkas, netoliese miškas, privažiavimas - asfaltuotas. Rekolekcijų namais rūpinasi bei rekolekcijas organizuoja seserys eucharistietės.

Taigi šventinė programa prasidėjo 18 val. kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinės ir rožinių ekspozicijos apžiūra; ši ekspozicija įkurta Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio sprendimu viename rekolekcijų namų kambaryje – salėje; tuo tarpu rožinių ekspozicija – tokia vienintelė Lietuvoje.

Į šventę sugužėjo nemaža svečių iš įvairių Lietuvos vietovių. 18.30 val. visi svečiai susibūrė prie naujojo ąžuolinio kryžiaus, pastatyto Rožinio slėpinių kelio centre, ant kalnelio; šio kryžiaus pastatymą finansavo arkivyskupas J. Bulaitis, Apaštalinis nuncijus Albanijoje, kuris taip pat dalyvavo šiame renginyje. Guronyse pastatytas kryžius yra ypatingas tuo, kad netgi savo aukščiu simbolizuoja Golgotos kryžių, ant kurio mirė Išganytojas. Kaip žinoma, Golgotos kalnas yra iškilęs 738 metrus virš jūros lygio, tuo tarpu kryžius Guronyse - 7,38 metrų aukščio. Kryžių pašventino Kaišiadorių vyskupas.

Po Kryžiaus pašventinimo seselės vienuolės pakvietė visus šio renginio dalyvius į teatralizuotą rožinio Šviesos slėpinių apmąstymą po atviru dangumi.

Kompozicija – slėpinių apmąstymas - vyko pietinėje Rožinio slėpinių parko dalyje ant Guronių alkakalnio; šis alkakalnis dar vadinamas „Pajautos kapu“. Alkakalnio skersmuo 28 m ir 3–3,5 m aukščio. „Pajautos kapas“ aprašytas XVI a. Lietuvos metraščio legendinėje dalyje, manyta, kad alkakalnyje buvusi pagoniška šventykla. Šios kalvelės vertė istorinė - mitologinė; kalvelė įtraukta į nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

Reginys buvo įspūdingas: besileidžiančios saulės spindulių šviesoje, mėlyno ir debesuoto dangaus pastogėje, žiūrovai žvelgė į baltais apdarais pasidabinusius aktorius, pasilypėjusius ant piliakalnio... Susibūrusiems, ypač vaikams, nemažą įspūdį paliko spektaklio metu paleistas į viršų renginio dalyvių maldų intencijų oro balionas. Jis, besileidžiančios saulės šviesoje, vis kilo ir kilo, aukščiau ir aukščiu... Kitas originalus reginys – gyva žuvis, turbūt simbolizuojanti Jėzaus anuomet padaugintą žuvį, paleista į tvenkinį, ir virvė – apjungusi visus šio renginio dalyvius į vieną gretą, kaip vienos bendruomenės narius...

Tekstus šiam kūriniui parašė Elvyra Kučinskaitė, o atliko - aktorė Joana Čižauskaitė (slėpinių meditacijos), aktorius Ridas Jasiulionis (Evangelijos skaitymai), Indrė Dirgėlaitė (vokalas), Dovilė - Uma Jankauskaitė (judesys), Bernardas Jankauskas (perkusija), ir Ana Kasperovič (smuikas). Scenografija ir režisūra - Gytenis Umbrasas ir Jurga Šarapova.

Renginio pabaigoje vyko medelio sodinimas ir agapė; seserys eucharistietės pakvietė visus šio renginio dalyvius pasivaišinti po atviru dangumi.

Kurijos kancleris

« atgal