Naujienos

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijų viešnagė Kaišiadorių vyskupijoje (2007 06 27–30)

Birželio 27 d. šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos pasiekė Kaišiadorių vyskupiją. Rumšiškių bažnyčioje Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis perėmė šv. Teresėlės relikvijas iš Kauno arkivyskupijos ir suteikė palaiminimą relikvijų piligrimystei Kaišiadorių vyskupijoje. Kartu su relikvijomis atvyko garbingi svečiai iš Lisieux: vyskupas emeritas Guy Gaucher OCD ir sesuo Monique-Marie iš Palaiminimų bendruomenės.

Pirmiausia relikvijas pagerbė Birštono šv. Antano Paduviečio parapija. Prie bažnyčios Birštone buvo išsirikiavusi iškilminga procesija su bažnytinėmis vėliavomis, vadovaujama monsinjoro Jono Dalinevičiaus. Šventiškai pasipuošę jaunuoliai nešė relikvijas, lydimas gausaus jaunimo bei vaikų būrio, aplink bažnyčią. Įnešus relikvijas į bažnyčią, ant relikvijoriaus buvo gausiai beriami rožių žiedlapiai, o pats relikvijorius buvo tiesiog paskendęs besimeldžiančių žmonių minioje. Jaunimas skaitė ištraukas iš šv. Teresėlės raštų, o choras šlovino Viešpatį giesmėmis. Garbės sargybą ėjo Šaulių sąjungos Birštono būrio nariai, vadovaujami p. Jono Juozaičio. Per šv. Mišias buvo priminta ypač reikšminga istorinė praeitis: Birštono klebonijoje buvo apsigyvenęs iš tremties grįžęs Dievo tarnas arkiv. Teofilius Matulionis, 1957 m. slapta vyskupu konsekravęs Vincentą Sladkevičių. Po šv. Mišių relikvijos palydėtos į Kaišiadorių katedrą. Čia jas lietuvių liaudies melodijomis pasitiko kanklininkių ansamblis. Relikvijorių į Katedrą varpams gaudžiant palydėjo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, kartu su vyskupu Guy Gaucher OCD bei Kaišiadorių dekanu Rimvydu Jurkevičiumi. Visus maloniai nustebino iš Katedros skliautų ant relikvijoriaus bei gausiai susirinkusių tikinčiųjų prapliupęs rožių žiedlapių lietus. Po trumpo įžangos žodžio Kaišiadorių vyskupas pradėjo iškilmingą šv. Teresėlės garbei skirtą Vakarinę. Jos metu homiliją pasakė vysk. Guy Gaucher OCD, papasakodamas apie savo asmeninį ryšį su šv. Terese. Po Vakarinės tikintieji gausiai ėjo melstis prie relikvijų. Tėvas Jonas Savickas FJ vedė dviejų dalių katechezę, nušviečiančią šventosios gyvenimą bei dvasingumą. Vėliau buvo demonstruojamas filmas apie šv. Teresėlę ir pradėta vigilija, kurios metu įvairios katalikiškosios organizacijos bei judėjimai budėjo prie išstatyto adoracijai Švč. Sakramento, pasinaudodami šv. Teresės „mažojo kelelio“ nubrėžtomis dvasinėmis gairėmis.

Birželio 28 d. ryte oficiali liturgija prasidėjo iškilminga Rytmetine, kuriai vadovavo Kaišiadorių vyskupas. Po Rytmetinės buvo skaitomas ilgas vardų ir pavardžių sąrašas tų asmenų, kurie ypatingai paprašė pasimelsti jų intencijomis. Šv. Mišių metu homiliją sakęs vysk. Guy Gaucher OCD kalbėjo apie šv. Teresėlės misionierišką užsidegimą skelbti Evangeliją visame pasaulyje. Po šv. Mišių Kaišiadorių vyskupas, atsiklaupęs prieš relikvijas, sukalbėjo šv. Teresėlės litaniją ir išlydėjo relikvijas iš Katedros į Elektrėnų bažnyčią. Pakeliui į Elektrėnus buvo trumpai stabtelėta kard. Vincento Sladkevičiaus tėviškėje įkurtame Rožinio slėpinių kelyje (Guronių kaimas, Kaišiadorių raj.). Čia relikvijas pasitiko kun. Juozapas Minderis, ketinantis Guronyse įkurti pašvęstojo gyvenimo bendruomenę. Po trumpos maldos kortežas pajudėjo link Elektrėnų.

Elektrėnuose relikvijas pasitiko policijos ekipažai, iškilmingai palydėję automobilių vilkstinę puošniosios Švč. M. Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčios link. Lyjant lietui šventoriaus prieangyje šv. Teresėlės relikvijų laukė klebonas ir dekanas Jonas Sabaliauskas kartu su kitais dekanato kunigais bei ištvermingu tikinčiųjų būriu. Puošniomis uniformomis pasipuošęs jaunimo choras giesmėmis palydėjo relikvijorių į šventovę. Modernios sakralinės architektūros skliautai apglėbė savo laikmetį pranokusios šventosios relikvijas. Trumpą pasveikinimo žodį taręs vyskupas Guy Gaucher OCD pasidžiaugė gausiu dalyvavimu ir sušlapusiems tikintiesiems palinkėjo malonių lietaus. Jaunimo choras savo giesmėmis sukūrė ir palaikė maldingą nuotaiką, stiprinamą šv. Teresėlės dvasinių minčių sklaidos. Kaišiadorių vyskupas savo katechezėje ragino prisiliesti ne tik prie relikvijų, bet ypač prie šv. Teresėlės gyvenimo pavyzdžio ir taip stiprinti savo ryšį su Kristumi. Šv. Mišių pamokslo metu kun. Marius Talutis jausmingai dėstė apie prisilietimo prie šventosios relikvijų potyrių gelmę ir ragino leistis būti Kristaus „hipnotizuojamiems“ šv. Teresėlės pavyzdžiu. Po Mišių relikvijos išlydėtos į Kernavę.

Vos pasiekus Kernavės Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos ribą, ties Klišabalės kaimu, relikvijas pasitiko policijos ekipažas su raitelių palyda. Nuo seno garsios Kernavės istorijos turtų klodai taip neįprastai iškilmingai atsivėrė sutinkant brangią viešnią – šv. Teresėlę. Kernavėje, vienoje iš mažesnių parapijų Kaišiadorių vyskupijoje, aptarnaujamoje kun. Virgilijaus Balnio iš Musninkų parapijos, veikia Kristaus Karaliaus Merginų diakonų kongregacija, prieš penkiasdešimt metų įkurta Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio. Arklių lydimam kortežui prisiartinus prie centrinės gatvės, relikvijas pasitiko iškilmingai pasipuošę procesijos dalyviai kartu su seserimis diakonėmis. Giedant giesmei „Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė“ relikvijos palydėtos į bažnyčią, čia jas pasitiko Kernavės parapijos administratorius kun. Virgilijus Balnys. Bažnyčioje parapijos jaunimas buvo paruošęs išsamų šv. Teresėlės gyvenimo pristatymą, po kurio buvo meldžiamasi Rožinio malda, giedamos giesmės. Šv. Mišių pamokslo metu kun. Julius Sasnauskas OFM kalbėjo apie mistinį misionierišką šv. Teresėlės susitikimą ant Kernavės piliakalnių su senosios lietuvių mitologijos figūromis (Pajauta, Krivių Krivaičiu Lizdeika ir kt.). Po šv. Mišių relikvijos palydėtos į Molėtus.

Prie Molėtų rajono ribos iškilmingą kortežą pasitiko Molėtų parapijos klebonas dek. kun. Kęstutis Kazlauskas drauge su Molėtų rajono meru, Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku p. Valentinu Stundžiu. Relikvijų sutikimo metu Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčioje dekanas pasidžiaugė, kad šv. Teresėlė aplankė parapiją bažnyčios konsekravimo šimto metų jubiliejaus proga. Taip šv. Teresėlė tapo garbingiausia jubiliejaus viešnia. Šv. Petro ir Pauliaus šventės išvakarių šv. Mišias koncelebravo net dvylika kunigų iš kaimyninių parapijų, o šv. Mišioms vidurnaktį vadovavo iš Molėtų parapijos kilęs kun. Marius Talutis. Stebėtina, kad vidurnakčio šv. Mišiose dalyvavo daugiau žmonių negu paprastai susirenka sekmadieniais į šv. Mišias. Buvo juntama, kad rankas ant relikvijoriaus uždėję tikintieji buvo šv. Teresėlės tiesiog vedami prie Kristaus. Naktinį budėjimą palaikė maldos, giesmės bei iš aukštybių prašnekinanti tyla.

Birželio 29-ąją, minint apaštalus Petrą ir Paulių, švęsta ne tik Molėtų bažnyčios titulo šventė, bažnyčios konsekracijos šimtmetis, bet ir iškilmingai sutiktos šv. Teresėlės relikvijos. Šv. Mišių homilijoje kun. Jonas Savickas FJ kalbėjo apie tris kartus Petrui užduotą Viešpaties klausimą: „Ar myli mane?“ Pamokslininkas priminė ir šv. Teresėlės užsidegimą būti meile Motinos Bažnyčios širdyje. Po šv. Mišių parapijos klebonas kun. Kęstutis Kazlauskas visus nustebino savo muzikiniais sugebėjimais: jis atsinešė tris naujai pastatytų, bet dar nepašventintų vargonų vamzdžius ir sumanė pagroti šv. Teresėlei. „Jūs manęs neklausykite, nes aš ne jums, bet Teresėlei groju“, – aiškino dekanas. Bažnyčios erdve nuvilniję įvairaus aukštumo garsai buvo tarsi ženklas, kad tarp mūsų ir šventųjų ne aklina siena. Išnešus relikvijas iš bažnyčios, dekanas kun. K. Kazlauskas, nusivilkęs liturginius drabužius, dviračiu pats lydėjo relikvijorių per miestą Širvintų kryptimi.

Prie Širvintų rajono ribos policijos sutiktos relikvijos palydėtos į Širvintų savivaldybės aikštę. Čia garbingą viešnią pasveikino Širvintų rajono meras p. Kęstutis Pakalnis. Relikvijų procesija, vadovaujama Širvintų parapijos klebono dek. kun. Leono Klimo, miesto gatvėmis ėjo šv. arkang. Mykolo bažnyčios link. Rožių žiedlapiais iškloti šventoriaus takeliai tiesiog kvieste kvietė Teresėlę į šventovę. Kun. L. Klimas bažnyčioje pasakojo apie savo asmeninį ryšį su šventąja. Jis prisiminė, kad jam vos nuvykus pastoraciniam darbui į Punios parapiją teko organizuoti šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės atlaidus, o atlikdamas kunigišką tarnystę visuomet jautė šios šventosios globą. Bažnyčios prieangyje buvo rašomos įvairios intencijos prašant šv. Teresėlės užtarimo. Šv. Mišių homilijos metu vyskupo generalvikaras kun. A. Jurevičius kalbėjo apie dvasinį šventųjų – Petro, Pauliaus ir Teresėlės – susitikimą su tikinčiaisiais Širvintų bažnyčioje. Prieš aukojimą buvo atneštas didelis stiklinis indas rožių žiedlapių, kuriuos aukojimo metu kun. L. Klimas bėrė ant relikvijoriaus. Buvo paskelbta, kad tikintieji galės pasiimti atminimui po žiedlapį, o kas liks bus supilta į tą patį stiklinį indą ir saugoma bažnyčioje šv. Teresėlės relikvijų apsilankymo dienai atminti. Po tikinčiųjų antplūdžio žiedlapių beveik nebeliko... Po spontaniškai ugningos kun. Mariaus Talučio katechezės dekanato jaunimas, susibūręs kelionei į Lietuvos jaunimo dienas Klaipėdoje, pagiedojo keletą giesmių. Išlydint relikvijas į Pivašiūnus, tikintieji ėmė ploti šv. Teresėlei.

Relikvijų kelias į Pivašiūnus vedė per Vievį, trumpai stabtelėjant maldai prie iškilaus kunigo Č. Kavaliausko kapo Vievio bažnyčios šventoriuje, per Semeliškes, sustojant atsikvėpti ir aplankant Semeliškių parapijos kleboną kun. Gintautą Jančiauską, kuris kartu su visu tų metų kunigų kursu savo kunigystę pavedė šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės globai. Netikėtai sužinojus apie ypač apgailėtiną remontuojamo kelio būklę tarp Aukštadvario ir Onuškio, pasirinktas kur kas ilgesnis maršrutas. Nors į Pivašiūnus šv. Teresėlės relikvijos atvyko pusvalandžiu vėliau, negu numatyta, tačiau maloniai nustebino iškilmingai prie parapijos namų išrikiuota procesija, Daugų parapijos jaunimas, jaunieji Šaulių sąjungos nariai, Alovės parapijos persirengėliai – Romos kariai, kurie paprastai saugo Kristaus kapą velyknaktį, kad Kristaus niekas „neišvogtų“. Į Pivašiūnus jie atvyko, vadovaujami Alovės parapijos klebono kun. Stanislovo Stankevičiaus, pasiruošę garbės sargyboje pagerbti šv. Teresėlę. Po iškalbingų Pivašiūnų parapijos klebono dek. monsinjoro Vinco Baublio žodžių procesija pajudėjo į Dzūkijos Madonos kalnelį. 1988 metais kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslą popiežius Jonas Paulius II dovanotomis karūnomis, suteikdamas Pivašiūnų Marijai Nuliūdusiųjų paguodos titulą. Tas pats popiežius įvertino ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę, 1997 m. suteikdamas jai Visuotinės Bažnyčios mokytojos titulą. Nuostabu, kad Pivašiūnų šventovėje tokiu neįprastu būdu susitiko dvi ypač šventos ir tituluotos moterys. Gausūs tikinčiųjų būriai pajuto šio susitikimo malonės vaisingumą, o klausydamiesi kun. Jono Savicko FJ katechezės, patys įsitraukė į šventųjų bendravimą per relikvijų palytėjimą, maldą ir šv. Mišių auką. Po šv. Mišių relikvijos buvo iškilmingai palydėtos į Betliejaus Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Bruno vienuolyną Paparčiuose (Kaišiadorių r. sav.).

Kelionė į Paparčius neapsiėjo be nuotykių: pakylą vežantis autobusiukas pasiklydo Kaišiadoryse (kas tad gali paneigti, kad tai ne didmiestis?), pasukdamas ne į tą kelią, o važiuodamas link Paparčių užklimpo remontuojamame kelio ruože. Nepaisant to, relikvijas lydinti komanda sėkmingai pasiekė Betliejaus seserų vienuolyną ir parengė pakylą relikvijoms. Jas prie vienuolyno vėlų ir vėsų penktadienio vakarą pasitiko Paparčių parapijos klebonas kun. Vidas Bernardas Sajeta su baltomis albomis apsivilkusiais patarnautojais. Relikvijos buvo įneštos į vienuolyno bažnyčios prieangį, skirtą pasauliečiams. Tikintieji stovėjo ilgoje lauke besidriekiančioje eilėje, laukdami galimybės prieiti prie relikvijų ir jas pagerbti. Tuo tarpu Betliejaus seserys nepaprastai gražiai savitai giedojo psalmes bei įvairias kitas giesmes. Šv. Teresėlė, pati gyvenusi klauzūroje, aplankė savo tėvynaines Betliejaus seseris. Visą naktį trukusią vigiliją birželio 30 d. ryte vainikavo šv. Mišios, po kurių relikvijos buvo išlydėtos į Klaipėdą. Pakeliui šv. Teresėlės relikvijos ir jas lydintys asmenys trumpam užsuko į Kaišiadorių vyskupijos kuriją. Labai prasminga, kad su Kaišiadorių ganytojo palaiminimu pradėjusi misionierišką kelionę po Kaišiadorių vyskupiją šv. Teresėlė kelionės pabaigoje vėl atvyko pas vietos vyskupą. Relikvijas lydintys asmenys pasidalijo su Kaišiadorių ganytoju kelionėje po vyskupijos kelius bei vieškelius patirtomis malonėmis, padėkojo už svetingumą ir paprašė palaiminti kelionei į Klaipėdą. Ganytojas pasidžiaugė, kad šv. Teresėlė sujudino vyskupijos tikinčiųjų dvasią ir pakvietė nors ir mažais žingsneliais, bet su kūdikišku pasitikėjimu artėti prie Kristaus.

Šv. Teresėlės relikvijų viešnagę Kaišiadorių vyskupijoje lydėjo, koordinavo ir aprašė Kaišiadorių vyskupo generalvikaras kun. dr. Algirdas Jurevičius.

« atgal