Kardinolas Vincentas Sladkevičius

Kard. V. SladkevičiusGimė 1920 metų rugpjūčio 20 d. dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žaslių parapijoje, Guronių kaime. Mokėsi Kaišiadorių, Kauno jėzuitų gimnazijose. 1939 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1944 metais.

Vikaravo ir klebonavo įvairiose vietovėse: Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje, Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešuoliuose, Kuktiškėse, Inturkėje. 1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu. 1957 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus. Sovietų valdžia vysk. V. Sladkevičiui neleido eiti vyskupo pareigų. 1959 m. ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų r.). 1975 m. davė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje.

1982 m. galiausiai tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. 1988 m. pavasarį buvo paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku; šias pareigas ėjo iki 1993 metų. 1988 m. pakeltas kardinolu, 1989 m. paskirtas Kauno arkivyskupu. 1995 metais, laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, kardinolas Vincentas Sladkevičius atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. Mirė 2000 m. gegužės 28 dieną, palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.

2000 m. apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus gyvenimą ir veiklą „Santaros“ leidykloje išleista Irenos Petraitienės knyga „Kardinolas“. 2003 m. tos pačios autorės sudarytą knygą „Padaryk mane gerumo ženklu“ išleido „Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus".