Garbingos atminties kunigai


Kunigas Teodoras BRAZYS

Kun. T. BRAZYSŽinomas Lietuvoje muzikas, Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijų dėstytojas bei Kauno universiteto bažnytinės muzikos docentas, žurnalo „Muzikos aidai“, kuriame paskelbė nemažai muzikos teorijos veikalų ir bažnytinės muzikos kompozicijų, redaktorius; gimė 1870 m. lapkričio 20 d. netoli Bauskės (Latvijoje) lietuvių išeivių šeimoje; studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje; kunigu įšventintas 1900 m.; vėliau studijavo bažnytinę muziką Regensburge, Vokietijoje; 1928 m. paskirtas Kaišiadorių katedros kapitulos prelatu. Mirė 1930 m. rugsėjo 10 d. Miunchene; palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.

Kunigas Vladas MIRONAS

Kun. V. MIRONASVasario 16-osios akto signataras, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, Lietuvos vyriausybės ministras pirmininkas, tremtinys; gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių k., Rokiškio r.; studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur įgijo teologijos mokslų daktaro laipsnį; 1904 m. įšventintas kunigu; ėjo Valkininkų, Merkinės ir Daugų parapijų klebono pareigas; priklausė 1917 m. Lietuvių tautos tarybai; 1929 – 1938 m. ėjo Lietuvos vyriausiojo kapeliono, o 1938–1939 m. – Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko pareigas, aktyviai dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos tautininkų partijos veikloje; mirė 1953 m. tremtyje, Vladimiro kalėjime.

Kunigas Juozapas STAKAUSKAS

Kun. J. STAKAUSKASInsbruko ir Vienos universitetų absolventas, istorijos mokslų daktaras; gimė 1900 m. rugpjūčio 24 d. Deksnės k., Ignalinos r.; teologiją studijavo Insbruke, kur 1926 m. buvo įšventintas kunigu; vėliau Vienoje studijavo istoriją; 1934 m. išleido veikalą „Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje“, redagavo prof. A. Aleknos „Bažnyčios Lietuvoje istoriją“, darbavosi Kauno centriniame ir Vilniaus valstybiniame archyvuose, Kauno kunigų seminarijoje dėstė Bažnyčios istoriją. Nacių okupacijos metais kun. J. Stakauskas gelbėjo žydus, juos globojo; po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Mirė 1972 m. kovo 2 d.; palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje.

2003 m. leidykla „Aidai“ išleido Juozapo Stakausko raštų rinktinę „Naujieji nacionalizmai ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“.

Kunigas Zigmas NECIUNSKAS

Kun. Z. NECIUNSKASUolus sielovados darbininkas, charizminių savybių asmuo, tremtinys; gimė 1912 m. liepos 12 d. Balkūnų k., Alytaus r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; 1939 m. įšventintas kunigu; darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose; 10 metų praleido tremtyje Sibire; kaip liudija jį pažinojusieji, visą gyvenimą globojo ligonius ir varguolius, užtarė skriaudžiamus ir žeminamus žmones. Paskutinėje kun. Z. Neciunsko darbo vietoje, Kalvių parapijoje, dar ir šiandien galime išgirsti pasakojimų apie jo atliktus sielovados darbus, didžią meilę ir pasiaukojimą dėl artimo. Mirė 1976 m. birželio 21 d.; palaidotas Santaikos kaimo kapinėse (Alytaus raj.). 2002 m. apie jo nueitą prasmingą gyvenimo kelią išleista E. Biliūtės-Aleknavičienės parengta monografija „Vilties angelas“.

Kunigas Nikodemas ŠVOGŽLYS - MILŽINAS

Kun. N. ŠVOGŽLYS - MILŽINASŽinomas vyskupijoje rašytojas ir kraštotyrininkas; gimė 1899 m. kovo 29 d. Trėbučių k., Švenčionių r.; studijavo Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijose; 1925 m. įšventintas kunigu; darbavosi įvairiose vyskupijos parapijose, o paskutinius savo gyvenimo metus praleido Kernavėje ir Vievyje. Besidarbuodamas Kernavėje, tyrinėjo jos praeitį, įsteigė apylinkės senienų muziejų. Daug rašė į to meto Lietuvos ir išeivijos periodinę spaudą bei parašė veikalus „O Šventasis Vilniau“, „Vilniaus Aušros Vartai“, „Vilniaus sūnūs“, „Kaišiadorių vyskupijos istorija“, „Vyskupas Juozapas Kukta“, „Mūsų Švenčionys“, „Mano gyvenimo pasaka“, taip pat parengė keleto parapijų istorijas, rankraščiuose liko kelios monografijos. Nacių okupacijos metais kunigas Milžinas gynė ir globojo pasmerktus mirčiai žydus; po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Mirė 1985 m. sausio 20 d.; palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje.

2001 metais išleista biografinė knyga „Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino gyvenimas ir kūryba“.

Kunigas Mykolas Marijonas PETKEVIČIUS

Kun. M. M. PETKEVIČIUSKunigų marijonų kongregacijos narys, rašytojas, puikus sielovadininkas, tremtinys; gimė 1920 m. sausio 2 d. Vaškūnų k., Širvintų r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; 1942 m. įšventintas kunigu; darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose; 1948 – 1961 m. kalėjo Vorkutoje, kur daug apaštalavo, lankė lietuvių ir kitataučių tikinčiųjų bendruomenes; nuo 1969 metų iki mirties darbavosi Birštono parapijoje. Kunigas Mariukas, taip jį vadino bičiuliai, buvo vienas žymiausių to meto Kaišiadorių vyskupijos sielovados darbininkų, puikus administratorius, artimas vyskupo Vincento Sladkevičiaus bičiulis ir patarėjas. Paliko religinio pobūdžio straipsnių ir poezijos rankraščių. Mirė 1987 m. birželio 23 d.; palaidotas Bagaslaviškio bažnyčios šventoriuje. 2002 metais išleista jo kūrybinio palikimo rinktinė „Karalius man paliko kelią“.

Kunigas Bronius BULIKA

Kun. B. BULIKAVienas žymiausių Kaišiadorių vyskupijos pamokslininkų, rašytojas, vertėjas, tremtinys; gimė 1923 m. kovo 23 d. Pučkoriškių k., Utenos r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; 1947 m. įšventintas kunigu; 5 metus praleido tremtyje Karagandos ir Omsko lageriuose; darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose, ėjo vyskupijos kurijos kanclerio pareigas, dažnai rengė rekolekcijas kunigams, seminaristams, pasauliečiams; parašė ir išleido veikalus: trilogiją „Kryžiaus keliu“, „Mintys homilijoms“, „Krikščionių vienybės maldos“, „Meditacijos sąmoningo tikėjimo metams“; paliko gausų rankraštinį palikimą, pvz., mašinraščiu išleistą garsųjį, prieštaringai vertintą “Olandų Katekizmą”, jo paties 1983 m. išverstą iš prancūzų kalbos. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Krikšto 600 jubiliejinės komisijos veikloje. Mirė 1988 m. birželio 22 d.; palaidotas Jiezno parapijos bažnyčios šventoriuje.

Po mirties išleistas kunigo B. Bulikos rašytinis palikimas - teologinio, filosofinio pobūdžio leidiniai: „Tikiu, Viešpatie“, „Vyturio giesmė“, „Kryžiaus keliu“ (trilogija), „Šitaip ateina karalystė“, „Kad būtume Dievo vaikai“, „Tu esi pati gelmė“, „Sau ir stipriesiems“, „Gyventi malonėje“, „Rekolekcijos“, „Palaimintas būsi ir tu“, „Link gyvenimo pilnatvės“, „Tikiu ir gyvenu“ (pakartotas leidimas), taip pat atsiminimų knyga „Pasilikęs mūsų širdyse“ (apie kun. B.Buliką). 2008 m. išleistas kun. B. Bulikos rinktinių raštų I tomas „Dievo karalystės žemė“, o 2009 m. - II tomas.

Kunigas Stanislovas KIŠKIS

Kun. S. KIŠKISKaišiadorių katedros kapitulos garbės kanauninkas, vėliau prelatas, ilgametis vyskupijos kurijos kancleris, rašytojas, tremtinys; gimė 1900 m. spalio 20 d. Petrapilyje (Rusijoje), lietuvių išeivių šeimoje; studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, vėliau Kauno VDU Teologijos – filosofijos fakultete, įgijo teologijos magistro laipsnį; kunigu įšventintas 1924 metais; beveik du dešimtmečius vadovavo vyskupijos pasauliečių katalikų veiklai, rengė konferencijas ir suvažiavimus, taip pat rūpinosi Kauno ateitininkų namų statybos lėšomis, keletą metų ėjo Merkinės gimnazijos direktoriaus pareigas; II pasaulinio karo metais su dideliu pasiaukojimu gelbėjo ir globojo sužeistuosius, o po karo patyrė 14 metų tremtį Sibire bei dvejus metus savo valia pasiliko sielovados darbui tremtyje.

Parašė knygas „Vilniaus Kalvarijos“, „Vilties maldos“, „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“, „Kristaus pašauktieji“, paliko gausų rankraštinį palikimą. Mirė 1995 m. rugsėjo 28 d.; palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje. 1994 m. išleista St. Kiškio biografinė knyga „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.

Kunigas Česlovas KAVALIAUSKAS

Kun. Č. KAVALIAUSKASPlačiajai visuomenei žinomas kaip teologas, vertėjas, poetas; gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose, Pasvalio r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; 1946 m. įšventintas kunigu; 6 metus praleido tremtyje Sibire; vėliau darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose, taip pat ėjo kurijos kanclerio pareigas; aktyviai domėjosi moderniąja teologija, daug studijavo privačiai; svariausias jo gyvenimo darbas – Naujojo Testamento vertimas iš graikų kalbos bei vėlesni vertimai – iš graikų kalbos „Euzebijaus Cezariečio Bažnyčios istorijos“ 1-7 skyr., „Psalmyno“ redagavimas, taip pat į lietuvių kalbą vertė Vatikano II Susirinkimo nutarimų dokumentus, parašė „Trumpą teologijos žodyną“, kai kurie jo straipsniai buvo išleisti atskiru leidiniu „Teologija šiandien“, rašė eiles; besidarbuodamas Kaišiadoryse, skaitė teologinio pobūdžio paskaitas kunigams, tikybos mokytojams, sakė pamokslus įvairiose Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose, dalyvavo religinėse radijo programose. Mirė 1997 m. vasario 20 d.; palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje. Taip pat žiūrėti interneto svetainėje: www.biblija.lt.

Po mirties išleistas straipsnių ir pokalbių rinkinys „Tarp fizikos ir teologijos“, poezijos rinktinė „Pažadėtoji žemė“.

2002 metais apie kun. Česlovo Kavaliausko nueitą prasmingą gyvenimo kelią išleista akademiko Antano Buračo ir Antano Mozerio parengta monografija „Priespaudos metais skleidęs tiesą“; šioje knygoje taip pat pateikta jo darbų bibliografija.

Kunigas Jonas MlNTAUČKIS

Kaišiadorių katedros kapitulos garbės kanauninkas, žymus vyskupijos pamokslininkas, uolus sielovados darbininkas; gimė 1913 m. gruodžio 6 d. Kuktiškių parapijoje, Utenos r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; kunigu įšventintas 1940 m.; II pasaulinio karo metais Merkinės progimnazijoje ėjo direktoriaus ir kapeliono pareigas, o besidarbuodamas Kaišiadorių parapijoje – vyskupijos tribunolo oficiolo pareigas; buvo geras dogminės teologijos, liturgijos ir bažnytinės teisės žinovas; daugelį metų dirbo Lietuvos vyskupijų liturginės komisijos sekretoriumi, rengė liturginį kalendorių Lietuvos Bažnyčiai. Mirė 1998 m. balandžio 11 d.; palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.